Bendruomenių tragedija
"Bendrųjų gėrybių tragedija" - tai Garretto Hardino straipsnis, 1968 m. paskelbtas žurnale "Science". Jame aprašoma problema, kai daugybė žmonių, turinčių savų idėjų, gali pabloginti tai, kuo jie visi dalijasi, net jei niekas to nenori. Pavyzdžiui, net jei niekas nenori teršti vandens, nes dėl to jis tampa nesveikas, jis vis tiek gali būti toks, nes daugelis nori naudoti vandenį savo reikmėms, pavyzdžiui, skalbti ar išmesti šiukšles. Kiekvienas žmogus galvoja, kad jo maža vandens tarša yra per maža, kad paveiktų vandens kokybę, bet kadangi žmonių yra daug, dėl bendro poveikio vanduo tampa per daug užterštas, kad jį būtų galima naudoti gerti ar net praustis. Taip gali nutikti lūšnynuose ir kitose perpildytose vietose, pavyzdžiui, pabėgėlių stovyklose.
Šią idėją sugalvojo ne Hardinas, o asmuo, vardu Viljamas Forsteris Loidas, kuris apie tai rašė 1833 m. Tais laikais piemenys dažnai ganydavo karves bendroje žemėje. Lloydas atkreipė dėmesį, kad kiekviena karvė duoda naudos savo savininkui, tačiau dėl per didelio ganyklų skaičiaus kenkia bendrai visų piemenų žemei.
Bendrųjų gėrybių tragedija dažnai naudojama šiuolaikinėse diskusijose apie ekologiją. Ji taip pat yra žaidimų teorijos tema.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bendruomenių tragedija?
Atsakymas: Bendruomenių tragedija - tai 1968 m. Gareto Hardino straipsnyje aprašyta problema, kuri atsiranda tada, kai daug individų, turinčių savų idėjų, gali pabloginti tai, kuo visi dalijasi, net jei niekas to nenori.
Klausimas: Ar vanduo gali būti teršiamas, net jei niekas nenori jo teršti?
Atsakymas: Taip, vanduo gali būti teršiamas, net jei niekas nenori jo teršti, nes daugelis žmonių gali norėti naudoti vandenį savo reikmėms, pavyzdžiui, skalbti ar išmesti šiukšles, ir kiekvienas asmuo gali manyti, kad jo nedidelė tarša neturi įtakos vandens kokybei.
Klausimas: Kodėl vanduo teršiamas, net jei niekas to nenori?
Atsakymas: Vanduo teršiamas, net jei niekas to nenori, nes prie jo teršimo prisideda daugybė žmonių, turinčių savų motyvų.
K: Kaip Viljamas Forsteris Loidas susijęs su bendrųjų gėrybių tragedija?
A: 1833 m. Viljamas Forsteris Loidas (William Forster Lloyd) rašė apie bendrųjų gėrybių tragediją, pabrėždamas, kad kiekviena karvė duoda naudą jos savininkui, bet dėl per didelio ganymo daro žalą visai žemei.
K: Kur gali pasireikšti bendrųjų gėrybių tragedija?
A: Bendro naudojimo tragedija gali pasireikšti lūšnynuose ir kitose perpildytose vietose, pavyzdžiui, pabėgėlių stovyklose.
K: Kokiame kontekste dažnai naudojama bendrųjų gėrybių tragedija?
A.: Bendrųjų gėrybių tragedija dažnai naudojama šiuolaikinėse diskusijose apie ekologiją.
K: Kas yra žaidimų teorija?
A: Žaidimų teorija yra matematikos šaka, nagrinėjanti sprendimų priėmimą situacijose, kai du ar daugiau asmenų turi prieštaringų interesų. Bendrųjų gėrybių tragedija yra žaidimų teorijos tema.
