Matomumas meteorologijoje: apibrėžimas, matavimo ribos ir sauga keliuose
Sužinokite, kas yra matomumas meteorologijoje, kaip jis matuojamas, matavimo ribos ir kaip prastas matomumas veikia kelių saugumą bei eismo rekomendacijas.
Matomumas - meteorologijoje vartojamas žodis. Jis vartojamas kalbant apie tai, kaip toli gali matyti normalus žmogus, priklausomai nuo oro sąlygų. Jei matomumas yra prastas, pavyzdžiui, pūgos metu, žmogus negali toli matyti. Jei matomumas didelis, pavyzdžiui, šviesią saulėtą dieną, žmogus matys toli. Dažniausiai kalbama apie horizontalią matomumą – atstumą iki objekto, kurį galima aiškiai atskirti prie žemės paviršiaus; meteorologijoje taip pat skiriamas sektoriaus matomumas arba vyraujantis matomumas per tam tikrą plotą.
Mažesnis nei 100 metrų (330 pėdų) matomumas dažnai vadinamas nuliniu. Kai jis toks mažas, keliai gali būti uždaromi arba įjungiami žibintai ir ženklai, įspėjantys vairuotojus. Jie statomi vietovėse, kuriose matomumas dažnai būna labai prastas. Įspėjamieji žibintai padeda užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Tokiose vietose dažnai įvyksta automobilių avarijos, kuriose nukenčia daugybė automobilių, jei įspėjamieji žibintai ir ženklai nepastatyti. Be to, tokiais atvejais įrengiamos matomumo jutiklių stotys ir automatinės valdymo sistemos, kurios įjungia įspėjamąsias priemones bei riboja greitį.
Matomumas laikomas geru, kai žmogus mato toliau nei maždaug 10 km. Tarpiniuose lygiuose meteorologai ir eismo specialistai paprastai skiria: labai blogas (100–500 m), prastas (500–1000 m), vidutinis (1–5 km) ir geras (>10 km). Reikėtų prisiminti, kad faktinę matomybę veikia kontrastas, apšvietimas, krituliai (lietus, sniegas), dūmai, smogas ar dulksna.
Meteorologai įspėja apie blogą matomumą, pavyzdžiui, JAV nacionalinė meteorologijos tarnyba skelbia rekomendacijas dėl tiršto rūko. Juose vairuotojams nurodoma nevažiuoti, kol rūkas nepasitrauks. Dėl prasto matomumo kartais vėluojama arba sulėtėja kelionė oro uoste.
Matuokliai ir ataskaitos
Matomumas gali būti nustatomas stebėtojo vizualiniu būdu arba automatizuotais prietaisais. Paprastai naudojami:
- transmisometrai – matuoja šviesos pralaidumą atmosferoje ir dažniausiai taikomi oro uostuose;
- forward‑scatter (paviršiaus sklaidos) jutikliai – nustato dalelių koncentraciją ore ir jos įtaką matomumui;
- automatizuotos meteorologinės stotys – suteikia nuolatinę informaciją ir pranešimus (pvz., METAR).
Aviacijoje matomumas dažnai aprašomas kaip RVR (Runway Visual Range) – bėgimo takelio matomumo nuotolis, kuris lemia, ar leidžiama nusileisti ar kilti tam tikroms lėktuvų kategorijoms.
Priežastys, mažinančios matomumą
Pagrindinės priežastys:
- rūkas ir dulksna;
- lietus, sniegas ir pūgos;
- dūmai, smogas ar ugnies dūmai;
- dulkės ar smėlis (ypač sausuose regionuose);
- mišrūs reiškiniai – pvz., rūkui prisidedant šaltam orui ar aukštai drėgmei.
Sauga keliuose ir praktinės rekomendacijos
Kelių valdymas: esant labai prastam matomumui, vietos institucijos gali uždaryti atkarpas, įrengti statinius įspėjamuosius žibintus, riboti greitį ar nukreipti transportą kitais maršrutais. Automatinės įspėjamųjų ženklų sistemos ir matomumo jutikliai padeda operatyviai reaguoti.
Patarimai vairuotojams:
- važiuokite lėčiau ir prisitaikykite greitį prie matomumo sąlygų;
- įjunkite artimųjų šviesų (dipped beam) arba specialius rūko žibintus – nenaudokite tolimojo apšvietimo, nes jis gali atspindėti migloje ir dar labiau sumažinti matomumą;
- išlaikykite didesnį saugos atstumą nuo priešais važiuojančių automobilių;
- vengti lenkimo, kol matomumas geresnis;
- jei matomumas staiga sumažėja iki kritinio lygio, saugiai sustokite už sankryžos ar išvažiavimo zonos ir įjunkite avarinius žibintus;
- naudokitės kelio borto juostomis ar eismo žymėjimu orientacijai naktį ar migloje;
- sekite meteorologines žinutes ir rekomendacijas – pranešimus skelbia meteorologijos tarnybos bei eismo valdymo institucijos.
Įtaka transportui ir aviacijai
Prastas matomumas didina avaringumą keliuose ir sukelia transporto vėlavimus. Oro uostuose sumažintas matomumas lemia RVR pokyčius, skrydžių atidėjimus ar peradresavimus, o ekstremalios sąlygos gali laikinai uždaryti bėgimo takus. Todėl tiek logistikos planavime, tiek kasdienėse kelionėse svarbu stebėti matomumo prognozes.
Apibendrinant: matomumas – paprastas, bet gyvybiškai svarbus meteorologinis rodiklis. Supratimas, kaip jis matuojamas, kas jį mažina ir kokios priemonės taikomos prastam matomumui, padeda geriau pasiruošti ir sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką.


Rūko dienomis matomumas gali būti prastas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra matomumas meteorologijoje?
A: Matomumas meteorologijoje vartojamas kalbant apie tai, kaip toli gali matyti normalus žmogus, priklausomai nuo oro sąlygų.
K: Kaip prastas matomumas veikia žmogaus gebėjimą matyti?
A: Jei matomumas prastas, žmogus negali toli matyti.
K: Koks yra mažiausias matomumo lygis, kuriam esant galima uždaryti kelius?
A: Mažesnis nei 100 metrų (330 pėdų) matomumas dažnai vadinamas nuliniu. Kai jis toks mažas, keliai gali būti uždaromi arba įjungiami žibintai ir ženklai, įspėjantys vairuotojus.
K: Kas atsitinka, kai įspėjamieji žibintai neįrengiami vietovėse, kuriose matomumas dažnai būna labai prastas?
A: Tokiose vietose dažnai įvyksta automobilių avarijos, kuriose nukenčia daugybė automobilių, jei nepastatomi įspėjamieji žibintai ir ženklai.
K: Kada sakoma, kad matomumas yra geras?
A: Matomumas laikomas geru, kai žmogus gali matyti toliau nei maždaug 10 kilometrų.
K: Kaip vadinama meteorologų rekomendacija, susijusi su prastu matomumu?
A: Meteorologai skelbia patarimus, įspėjančius apie blogą matomumą, pavyzdžiui, JAV Nacionalinės meteorologijos tarnybos skelbiamas patarimas dėl tiršto rūko.
K: Kaip prastas matomumas veikia keliones oro uoste?
A.: Dėl prasto matomumo kelionės oro uoste kartais vėluoja arba sulėtėja.
Ieškoti