Seras Walteris Scottas (1771–1832): škotų istorinių romanų autorius ir poetas
Seras Walteris Scottas (1771–1832) – škotų istorinių romanų ir poetas; autorius Ivanhoe, Rob Roy ir Vaverly, sujungęs istoriją, nuotykius ir aukštaičių kultūrą.
Seras Walteris Scottas, 1-asis baronetas, FRSE (1771 m. rugpjūčio 15 d. – 1832 m. rugsėjo 21 d.) – škotų istorinių romanų autorius, dramaturgas ir poetas, plačiai išpopuliarėjęs XIX a. pirmoje pusėje. Gimė Edinburge, kilęs iš teisininkų šeimos; vaikystėje patyręs sunkią traumą, dėl kurios visą gyvenimą vaikščiojo su šiek tiek sutrikusia koja. Išsilavinimą įgijo Edinburgo aukštojoje mokykloje ir pradėjo teisės studijas, vėliau tapo advokatu.
Gyvenimas ir karjera
Skotas derino teisinę karjerą su literatūrine veikla. Jau ankstyvaisiais metais domėjosi škotų liaudies kūryba ir istorija – kartu su kitais rinko ir redagavo balades ir liaudies dainas (žymiausias tokio darbo pavyzdys – The Minstrelsy of the Scottish Border, 1802–03). 1792 m. įstojo į Advokatų fakultetą, vėliau ėjo teisėjo ir administracinio pareigūno pareigas. Visą savo karjerą jis derino rašymo ir redagavimo darbą su kasdiene profesine veikla, kai dirbo Seldikšyro sesijos sekretoriumi ir šerifu.
Skotas buvo labai aktyvus Edinburgo visuomeniniame gyvenime: jis priklausė torių ratui, dalyvavo Aukštaičių draugijos veikloje ir nuo 1820 m. ėjo Edinburgo Karališkosios draugijos (Royal Society of Edinburgh) prezidento pareigas (1820–1832 m.).
Literatūrinė veikla ir reikšmė
Skotas laikomas vienu svarbiausių istorinio romano žanro plėtotojų angliškoje literatūroje. Jo romanas Vaverlis (anonimiškai išleistas 1814 m.) dažnai vadinamas pirmuoju reikšmingu anglų kalbos istoriniu romanu, o pats Skotas ilgą laiką savo romanų autorių tapatybę saugojo anonimiškumo kauke (jo autoriaus vaidmuo buvo viešai patvirtintas tik vėlesniais metais).
Kai kurie iš labiausiai žinomų Skoto kūrinių:
- Vaverlis – pradžia to, kas dažnai vadinama Waverley novels serija;
- Ivanhoe (Ivanhoe) – nuotykis viduramžių Anglijoje, plačiai pramintas ir daugybėje ekranizacijų;
- Rob Roy – nuotykinis romanas su škotų Aukštaičių motyvais;
- Įsimintini jo eilėraščiai: The Lay of the Last Minstrel, Marmion ir, itin populiari tarp skaitytojų, "Ežero dama" (The Lady of the Lake).
Skotas sumaniai supynė istorinius faktus su vaizduote, atgaivino susidomėjimą škotų praeitimi, tautinėmis tradicijomis ir aukštaičių kultūra. Jo veikalai padėjo formuoti XIX a. romantizmo vaizdinį apie Škotiją ir turėjo didelę įtaką tiek literatūrai, tiek teatrui bei vėliau – kino adaptacijoms.
Finansinės problemos ir vėlyvoji kūryba
Skoto kūryba buvo komerciškai sėkminga ir leido jam įsigyti savo namus Abbotsforde, kuriuos jis įsirengė kaip stipriai asmenišką rezidenciją ir muziejų. Tačiau 1826 m. leidybos ir verslo sumaištis (įskaitant jo leidėjų bankroto padarinius) smarkiai palietė jo finansus. Skotas prisiėmė dideles skolas ir paskutiniu savo gyvenimo dešimtmečiu intensyviai rašė bei redagavo, siekdamas padengti įsiskolinimus. Jo paskutinieji metai buvo sunkių pastangų metas, po kurio jis mirė Abbotsforde 1832 m. rugsėjo 21 d. ir palaidotas Dryburgh abatijoje.
Paveldas
Skoto palikimas yra platus:
- Jis padėjo įtvirtinti istorinio romano žanrą anglų literatūroje ir įkvėpė vėlesnius autorius visame pasaulyje;
- Atgaivino susidomėjimą Škotijos istorija, liaudies kūryba ir tradicijomis;
- Daugelis jo kūrinių buvo išversti, pritaikyti teatrui ir kinui, todėl jo poveikis tęsiasi iki šiol;
- Nors šiandien kai kurie jo romanai mažiau skaitomi, jų istorinė reikšmė ir literatūrinis indėlis yra neabejotini.
Skoto kūryba, jo architektūrinė ir kultūrinė veikla Abbotsforde bei asmeninė istorija (įskaitant įsipareigojimą padengti skolas per rašymą) paverčia jį viena įdomiausių ir prieštaringiausių figūrų XIX a. literatūroje. Jo darbai tebėra nagrinėjami literatūros istorikų ir vertinami kaip kertiniai Škotijos kultūros istorijos tekstai.
Skoto paminklas, Edinburgas
Išsilavinimas ir ankstyvasis gyvenimas
Skotas mokėsi Edinburgo vidurinėje mokykloje ir Edinburgo universitete, kurį baigė 1783 m. Kurį laiką dirbęs tėvo kontoroje, 1792 m. jis tapo advokatu. 1797 m. vedė Charlotte Charpentier, o 1799 m. buvo paskirtas Selkirkšyro šerifo pavaduotoju. Dabar jis pradėjo rimtai rašyti knygas. 1821 m. jam suteiktas baroneto titulas. Dabar jo namai yra viešas muziejus, kurį kasmet aplanko daugybė turistų.
Finansinės problemos ir mirtis
1825 ir 1826 m. Londono ir Edinburgo miestus apėmė bankų krizė. Žlugo Ballantyne'o spaustuvė, į kurią jis buvo daug investavęs. Skotas buvo sužlugdytas. Jis atidavė savo namą ir pajamas kreditoriams ir ėmėsi rašyti, kad išbristų iš skolų.
Jis ir toliau rašė daug grožinės literatūros, taip pat parašė Napoleono Bonaparto biografiją. 1831 m. jo sveikata pašlijo. Vis dėlto jis surengė didžiulę kelionę po Europą, kurioje buvo laukiamas visur, kur tik nuvykdavo. Grįžęs į Škotiją, 1832 m. rugsėjį mirė Abbotsforde, netoli Melrouzo, Roksburšyre. Nors mirė skolingas pinigų, jo romanai ir toliau buvo gerai parduodami. Galiausiai jo turto skolos buvo padengtos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo seras Walteris Scottas?
A: Seras Walteris Scottas buvo škotų istorinių romanų rašytojas, dramaturgas ir poetas, plačiai išpopuliarėjęs XIX a. pirmoje pusėje.
K: Koks buvo Skoto indėlis į literatūros pasaulį?
A: Skotas buvo pirmasis anglakalbis autorius, kuris per savo gyvenimą padarė tikrą tarptautinę karjerą ir parašė pirmąjį istorinį romaną "Waverley".
K: Kokie Skoto romanai yra gerai žinomi ir pagal juos buvo sukurti filmai?
A: "Ivanhoe" ir "Rob Roy" yra gerai žinomi Skoto romanai, kurie buvo ekranizuoti.
K: Kaip Skotas savo romanuose sujungė istoriją ir grožinę literatūrą?
A: Skotas, naudodamasis savo geromis Škotijos istorijos žiniomis, sukūrė tikrovišką istorinę aplinką ir sujungė ją su išgalvotais personažais ir įvykiais.
K: Kokia yra populiariausia Skoto poema?
Atsakymas: Ežero dama laikoma populiariausia Skoto poema.
K: Ar Skotas be rašymo turėjo ir kitų profesijų?
A: Taip, Skotas taip pat buvo advokatas, teisėjas ir teisinis administratorius.
K: Kaip Skotas dalyvavo visuomenės gyvenime?
A: Skotas buvo žymus Edinburgo torių bendruomenės narys, aktyvus Aukštutinės draugijos narys, ilgą laiką ėjo Edinburgo karališkosios draugijos prezidento pareigas (1820-32 m.).
Ieškoti