Seras Walteris Scottas, 1-asis baronetas, FRSE (1771 m. rugpjūčio 15 d. – 1832 m. rugsėjo 21 d.) – škotų istorinių romanų autorius, dramaturgas ir poetas, plačiai išpopuliarėjęs XIX a. pirmoje pusėje. Gimė Edinburge, kilęs iš teisininkų šeimos; vaikystėje patyręs sunkią traumą, dėl kurios visą gyvenimą vaikščiojo su šiek tiek sutrikusia koja. Išsilavinimą įgijo Edinburgo aukštojoje mokykloje ir pradėjo teisės studijas, vėliau tapo advokatu.

Gyvenimas ir karjera

Skotas derino teisinę karjerą su literatūrine veikla. Jau ankstyvaisiais metais domėjosi škotų liaudies kūryba ir istorija – kartu su kitais rinko ir redagavo balades ir liaudies dainas (žymiausias tokio darbo pavyzdys – The Minstrelsy of the Scottish Border, 1802–03). 1792 m. įstojo į Advokatų fakultetą, vėliau ėjo teisėjo ir administracinio pareigūno pareigas. Visą savo karjerą jis derino rašymo ir redagavimo darbą su kasdiene profesine veikla, kai dirbo Seldikšyro sesijos sekretoriumi ir šerifu.

Skotas buvo labai aktyvus Edinburgo visuomeniniame gyvenime: jis priklausė torių ratui, dalyvavo Aukštaičių draugijos veikloje ir nuo 1820 m. ėjo Edinburgo Karališkosios draugijos (Royal Society of Edinburgh) prezidento pareigas (1820–1832 m.).

Literatūrinė veikla ir reikšmė

Skotas laikomas vienu svarbiausių istorinio romano žanro plėtotojų angliškoje literatūroje. Jo romanas Vaverlis (anonimiškai išleistas 1814 m.) dažnai vadinamas pirmuoju reikšmingu anglų kalbos istoriniu romanu, o pats Skotas ilgą laiką savo romanų autorių tapatybę saugojo anonimiškumo kauke (jo autoriaus vaidmuo buvo viešai patvirtintas tik vėlesniais metais).

Kai kurie iš labiausiai žinomų Skoto kūrinių:

  • Vaverlis – pradžia to, kas dažnai vadinama Waverley novels serija;
  • Ivanhoe (Ivanhoe) – nuotykis viduramžių Anglijoje, plačiai pramintas ir daugybėje ekranizacijų;
  • Rob Roy – nuotykinis romanas su škotų Aukštaičių motyvais;
  • Įsimintini jo eilėraščiai: The Lay of the Last Minstrel, Marmion ir, itin populiari tarp skaitytojų, "Ežero dama" (The Lady of the Lake).

Skotas sumaniai supynė istorinius faktus su vaizduote, atgaivino susidomėjimą škotų praeitimi, tautinėmis tradicijomis ir aukštaičių kultūra. Jo veikalai padėjo formuoti XIX a. romantizmo vaizdinį apie Škotiją ir turėjo didelę įtaką tiek literatūrai, tiek teatrui bei vėliau – kino adaptacijoms.

Finansinės problemos ir vėlyvoji kūryba

Skoto kūryba buvo komerciškai sėkminga ir leido jam įsigyti savo namus Abbotsforde, kuriuos jis įsirengė kaip stipriai asmenišką rezidenciją ir muziejų. Tačiau 1826 m. leidybos ir verslo sumaištis (įskaitant jo leidėjų bankroto padarinius) smarkiai palietė jo finansus. Skotas prisiėmė dideles skolas ir paskutiniu savo gyvenimo dešimtmečiu intensyviai rašė bei redagavo, siekdamas padengti įsiskolinimus. Jo paskutinieji metai buvo sunkių pastangų metas, po kurio jis mirė Abbotsforde 1832 m. rugsėjo 21 d. ir palaidotas Dryburgh abatijoje.

Paveldas

Skoto palikimas yra platus:

  • Jis padėjo įtvirtinti istorinio romano žanrą anglų literatūroje ir įkvėpė vėlesnius autorius visame pasaulyje;
  • Atgaivino susidomėjimą Škotijos istorija, liaudies kūryba ir tradicijomis;
  • Daugelis jo kūrinių buvo išversti, pritaikyti teatrui ir kinui, todėl jo poveikis tęsiasi iki šiol;
  • Nors šiandien kai kurie jo romanai mažiau skaitomi, jų istorinė reikšmė ir literatūrinis indėlis yra neabejotini.

Skoto kūryba, jo architektūrinė ir kultūrinė veikla Abbotsforde bei asmeninė istorija (įskaitant įsipareigojimą padengti skolas per rašymą) paverčia jį viena įdomiausių ir prieštaringiausių figūrų XIX a. literatūroje. Jo darbai tebėra nagrinėjami literatūros istorikų ir vertinami kaip kertiniai Škotijos kultūros istorijos tekstai.