Wi-Fi: kas tai yra ir kaip veikia belaidis vietinis tinklas (2,4/5 GHz)

Sužinokite, kas yra Wi‑Fi, kaip veikia 2,4/5 GHz belaidis vietinis tinklas, jų privalumai, trukdžiai ir saugumas — aiškiai, paprastai ir naudingai.

Autorius: Leandro Alegsa

Wi‑Fi - tai būdas prisijungti prie kompiuterių tinklo naudojant radijo bangas, o ne laidus. Iš pradžių jis buvo sukurtas sujungti netoliese esančius kompiuterius, tačiau dabar plačiai naudojamas interneto ryšiui namuose, biuruose, kavinėse ir viešose vietose.

Wi‑Fi Alliance teigia, kad „Wi‑Fi“ – tai bet koks belaidis vietinis tinklas (WLAN), atitinkantis Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) 802.11 specifikaciją. Tokiu būdu „Wi‑Fi“ įrenginys gali veikti bet kuriame „Wi‑Fi“ tinkle bet kurioje pasaulio vietoje, jei tik palaiko tą patį standartą ir saugumo nustatymus.

Žodis „Wi‑Fi“ yra žodžių žaismas su hi‑fi ir buvo sugalvotas kaip trumpesnis, įsimintinesnis pavadinimas vietoje techninio „IEEE 802.11b Direct Sequence Spread Spectrum“.

Kaip veikia Wi‑Fi?

Wi‑Fi perduoda duomenis radijo bangomis tarp maršrutizatoriaus (router) arba prieigos taško (access point) ir vartotojo įrenginio (kompiuterio, telefono, planšetės). Pagrindiniai komponentai:

  • Maršrutizatorius / prieigos taškas – siunčia ir priima radijo signalus bei jungia vietinį tinklą prie interneto.
  • Tinklo plokštė ar adapteris – įrenginyje esanti įranga, leidžianti „kalbėtis“ per Wi‑Fi.
  • SSID – tinklo pavadinimas, kurį matote prisijungdami prie belaidžio tinklo.
  • Šifravimas – slaptažodžio ir duomenų apsauga (pvz., WPA2, WPA3).

Signalo stiprumas ir greitis priklauso nuo dažnio, kanalų pločio, antenų technologijų (pvz., MIMO, beamforming), atstumo iki maršrutizatoriaus ir trukdžių aplinkoje.

Dažnių juostos ir jų skirtumai (2,4 GHz, 5 GHz ir 6 GHz)

Nuo 2013 m. dauguma belaidžių tinklų naudoja vieną iš dviejų dažniausiai sutinkamų radijo dažnių juostų: maždaug 2,4 GHz arba 5 GHz. Pastaraisiais metais prie jų prisijungė ir 6 GHz juosta (vadinama Wi‑Fi 6E), kuri suteikia papildomų kanalų greitesniam ryšiui.

  • 2,4 GHz: geresnis atstumas ir geresnis pralaikymas sienų ar kliūčių, tačiau dažnai užimtas ir labiau linkęs į trukdžius. Daug buitinės įrangos (pvz., mikrobangų krosnelės, DECT telefonai ir kiti belaidžio ryšio prietaisai) taip pat naudoja 2,4 GHz, todėl gali kilti trukdžių ir greitis sumažėti.
  • 5 GHz: daugiau laisvų kanalų ir aukštesnis potencialus greitis, mažiau trukdžių, bet trumpesnis nuotolis ir menkesnis sienų pralaidumas. Be to, yra daugiau naudojimo taisyklių (kai kuriose šalyse tam tikros 5 GHz juostos zonos ribojamos arba negalimos lauke).
  • 6 GHz: naujesnė juosta (Wi‑Fi 6E), kurioje yra daug erdvesnių kanalų, leidžiančių pasiekti didesnius spartos rodiklius ir mažesnį vėlinimą. Privalumas – mažiau trukdžių, tačiau reikalingi naujesni įrenginiai, palaikantys 6 GHz.

Wi‑Fi standartai ir spartumo pavyzdžiai

IEEE 802.11 šeima apima daug standartų. Dažniausiai sutinkami:

  • 802.11b – senesnis, veikia 2,4 GHz, žemesnis greitis.
  • 802.11g – 2,4 GHz, didesnis greitis nei b.
  • 802.11n (Wi‑Fi 4) – veikia 2,4 ir 5 GHz, palaiko MIMO technologiją ir platesnius kanalus.
  • 802.11ac (Wi‑Fi 5) – daugiausia 5 GHz, aukštesnės spartos, plačiai naudotas namų ir biurų įrenginiuose.
  • 802.11ax (Wi‑Fi 6) – geresnis pralaidumas tankioje aplinkoje, didesnė energijos efektyvumas; dirba 2,4 ir 5 GHz.
  • 802.11ax su 6 GHz (Wi‑Fi 6E) ir 802.11be (Wi‑Fi 7) – naujesnės kartos sprendimai su dar didesniais spartos ir mažesnio delsos pažadais.

Saugumas

Žymus dėmesys turi būti skiriamas Wi‑Fi tinklo saugumui. Pagrindinės rekomendacijos:

  • Naudokite stiprų šifravimą: venkite pasenusių metodų kaip WEP; geriau rinktis WPA2‑PSK (AES) arba, jei įmanoma, WPA3.
  • Pakeiskite maršrutizatoriaus gamyklinį administravimo slaptažodį ir SSID (ar bent jau paslėpkite asmeninius duomenis SSID pavadinime).
  • Reguliariai atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą (firmware) – tai sumažina saugumo spragų riziką.
  • Apsvarstykite svečių tinklo (guest network) įjungimą lankytojams, kad apsaugotumėte namų/įmonės tinklą nuo pašalinių įrenginių.

Trukdžiai ir tinklo optimizavimas

2,4 GHz juosta yra linkusi į trukdžius iš kitų prietaisų (pvz., mikrobangų krosnelės, DECT telefonai), taip pat ir iš kaimynų maršrutizatorių. Norėdami pagerinti ryšį:

  • Parinkite mažiau užimtą kanalą (naudokite programėles arba maršrutizatoriaus diagnostiką). 2,4 GHz dažnai veikia 20 MHz kanalo pločiu, 5 GHz galima rinktis ir 40/80/160 MHz.
  • Padėkite maršrutizatorių aukštai ir atokiau nuo metalinių paviršių bei didelių elektros prietaisų.
  • Jei reikia geresnio padengimo dideliuose namuose – apsvarstykite tinklo plėtiklius (range extenders), papildomus prieigos taškus ar „mesh“ tinklą su keliais vieningos valdymo mazgais.
  • Naudokite laidinį Ethernet ryšį ten, kur reikia patikimo ir spartaus ryšio (pvz., žaidimams ar dideliems failų perdavimams), arba nustatykite laidinį backhaul tarp „mesh“ mazgų.

Sveikata ir saugumas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad „Wi‑Fi“ nėra pavojingas sveikatai remiantis esamomis mokslinėmis žiniomis. Vis dėlto, jeigu kyla sveikatos ar saugumo klausimų, naudinga vadovautis oficialiais šaltiniais ir rekomendacijomis.

Praktiniai patarimai namams ir biurui

  • Jei norite didesnio atstumo ir patikimumo – rinkitės 2,4 GHz; jei pirmoje vietoje greitis ir mažesnis užimtinumas – 5 GHz arba 6 GHz (jeigu įrenginiai palaiko).
  • Įsigykite maršrutizatorių, atitinkantį jūsų interneto tiekėjo greitį ir turintį naujus standartus (Wi‑Fi 5 ar Wi‑Fi 6) – tai padės išnaudoti galimus spartos privalumus.
  • Jei namuose daug vienu metu prisijungusių įrenginių (namų biuras, srautinės transliacijos, žaidimai), verta rinktis maršrutizatorių su MIMO ir didesnės kainos klase, taip pat galvoti apie QoS (tinklo srauto prioritetizavimą).

Wi‑Fi technologija nuolat tobulėja: atsiranda nauji standartai, daugiau dažnių juostų ir patobulintų saugumo sprendimų. Suprasdami pagrindus ir taikydami kelis paprastus optimizavimo būdus, galite žymiai pagerinti belaidžio tinklo našumą ir saugumą savo namuose ar darbe.

Susiję puslapiai

  • Karštasis taškas (kompiuteriai)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Wi-Fi?


A: "Wi-Fi" - tai būdas prisijungti prie kompiuterių tinklo naudojant radijo bangas, o ne laidus. Jis buvo išrastas siekiant sujungti netoli vienas kito esančius kompiuterius, o šiuo metu plačiai naudojamas interneto ryšiui. "Wi-Fi Alliance" teigia, kad "Wi-Fi" yra bet koks "belaidis vietinis tinklas" (WLAN), kuris atitinka Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) 802.11 specifikaciją.

K: Kaip jis veikia?


A: "Wi-Fi" įrenginys gali veikti bet kuriame "Wi-Fi" tinkle bet kurioje pasaulio vietoje. Žodis "Wi-Fi" yra žodžių žaismas su hi-fi ir buvo sugalvotas vietoj pavadinimo "IEEE 802.11b Direct Sequence Spread Spectrum". Nuo 2013 m. dauguma belaidžių tinklų naudoja vieną iš dviejų radijo dažnių juostų - 2,4 GHz arba 5 GHz, kurios abi turi savų privalumų ir trūkumų.

Klausimas: Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su "Wi-Fi" naudojimu?


A.: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, naudojimasis "Wi-Fi" nėra pavojingas.

K: Kokios dvi dažniausiai naudojamos belaidžių tinklų radijo dažnių juostos?


A.: Belaidžiams tinklams dažniausiai naudojamos dvi radijo dažnių juostos: 2,4 GHz ir 5 GHz.

K: Kokie yra kai kurie 2,4 GHz dažnių juostos naudojimo privalumai?


A: Kai kurie 2,4 GHz dažnių juostos naudojimo privalumai yra šie: prietaisai paprastai yra pigesni ir plačiai naudojami; tačiau šia juosta taip pat naudojasi mikrobangų krosnelės, DECT telefonai ir kiti belaidžio ryšio prietaisai, kurie gali sukelti trukdžių, dėl kurių sulėtėja perdavimas.

K.: Kokie yra kai kurie 5 GHz dažnių juostos naudojimo privalumai?


A: Kai kurie 5 GHz dažnių juostos naudojimo privalumai yra šie: joje yra daugiau dažnių, o tai paprastai sukelia mažiau trukdžių; tačiau tam tikrose vietose gali būti daugiau jos naudojimo taisyklių, pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse jos negalima naudoti lauke, be to, prietaisai, kurie naudoja šią juostą, paprastai būna brangesni nei tie, kurie naudoja 2,4 GHz dažnius.

K: Kas sako, kad "WiFi" nėra pavojinga?


A:Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad WiFi nėra pavojingas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3