„Ar sėkmė sugadins Rokenrolo medžiotoją?“ — 1957 m. Frank Tashlin komedija
1957 m. Frank Tashlin komedija „Ar sėkmė sugadins Rokenrolo medžiotoją?“ su Jayne Mansfield, Tony Randall ir Groucho Marx — šmaikšti, stilizuota ir kultūriškai reikšminga kino klasika.
Ar sėkmė sugadins Rokenrolo medžiotoją? - 1957 m. filmas. Filme vaidina Jayne Mansfield, Tony Randall, Mickey Hargitay ir Groucho Marx. Filmą prodiusavo ir režisavo Frank Tashlin. Jis taip pat parašė scenarijų, kuriame panaudojo tik pavadinimą ir Ritos Marlou personažą iš to paties pavadinimo Džordžo Akselrodo (George Axelrod) Brodvėjaus pjesės. Spektaklis buvo rodomas 1955-1956 m. Joje taip pat vaidino Mansfildas. Filmas sulaukė didelės sėkmės.
Filmas buvo nominuotas "Auksiniam gaubliui" už geriausią muzikinio ir komedinio filmo aktoriaus vaidmenį (Tony Randallas). Filmas taip pat buvo nominuotas Amerikos rašytojų gildijos Rytų WGA apdovanojimui už geriausią amerikietiškos komedijos scenarijų (Frank Tashlin). 2000 m. Kongreso biblioteka filmą atrinko saugoti JAV nacionaliniame filmų registre kaip "kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingą".
Trumpas siužetas
Filmas yra greita ir aštri satyra apie reklamos industriją, televizijos šou kūrimą ir 1950‑jų popkultūros herojų kultą. Pagrindinis veikėjas – kuklus žurnalo žurnalistas, kuris pabando užlipti karjeros laiptais ir netikėtai patenka į reklamos bei pramogų pasaulį. Ten jis susiduria su blizgančia, tačiau paviršutiniška Holivudo realybe, tampančia apsėdimu ir išbandymu jo vertybėms bei asmenybei.
Vaidybinė sudėtis ir personažai
- Jayne Mansfield – Ritos Marlou įvaizdis, išryškinantis to meto „blondinės bombos“ stereotipą.
- Tony Randall – pagrindinis komiškas personažas (pavadinimas minimas originaliame tekste), kuriam tenka kelias per reklamos pasaulį.
- Mickey Hargitay – filmo „svarbesniame“ vyrų vaidmenyje, priešpastatantis tradicinius herojų tipus blizgančiam pramogų pasauliui.
- Groucho Marx – suteikia filmui papildomą komišką ir satyrinį toną per savo charakteringą humoro stilių.
Režisūra ir kūrybinis sprendimas
Frank Tashlin, režisierius ir scenarijaus autorius, žinomas dėl savo ankstesnės patirties animacijos srityje, perkelia kartonizuotą, hiperbolizuotą vizualinį humoro stilių į gyvą aktorių filmą. Nors jis pasiskolino pavadinimą ir vieną personažą iš George Axelrod pjesės, didžioji filmo medžiaga yra Tashlino originalus kūrybinis sprendimas – aštri socialinė satyra, kritikuojanti reklamos technikas, reklamos ir žvaigždžių santykį su publika bei masinės medijos veikimą.
Temos ir stilius
Filmas nagrinėja temas, kurios buvo aktualios 1950‑iais ir lieka aktualios: komercijos viršenybė prieš asmenines vertybes, žvaigždžių statymo procesas ir viešųjų ryšių manipuliacijos. Tashlino braižas – greitas ritmas, vizualiniai juokeliai, ironiški metaforai – paverčia filmą ne tik komedija, bet ir aštresniu komentarų rinkiniu apie tada kylančią televizijos įtaką.
Priėmimas ir palikimas
Nors kritikų nuomonės buvo susiskaldžiusios — vieni gyrė filmą už originalumą ir aštrų satyrinį braižą, kiti kritikavo jį dėl paviršutiniškumo — platei jis sulaukė publikos dėmesio ir komercinės sėkmės. Tony Randall pelnė Auksinio gaublio nominaciją, o Frank Tashlin buvo nominuotas rašytojų gildijos apdovanojimui už scenarijų. 2000 m. filmas buvo įtrauktas į Kongreso bibliotekos Nacionalinį filmų registrą kaip kultūriškai ir istoriškai reikšmingas, kas patvirtina jo vietą Amerikos kino palikime.
Įdomybės
- Jayne Mansfield vaidino ne tik filme – ji taip pat buvo susijusi su pjesės scenoje rodyta versija, todėl jos personažas tapo viena iš ryškiausių filmo atrakcijų.
- Frank Tashlin, turėjęs animacinio fono patirtį, daug naudoja vizualinius juokus ir greitus montažus, kurie filmui suteikia beveik karikatūrinį tempą.
- Filmas dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip 1950‑ųjų amerikietiškas kinas reflektavo ir kritiškai vertino augančią masinės reklamos galią.
Įtaka ir aktualumas šiandien
Nors filmas reprezentuoja specifinę savo laikmečio estetiką, jo temos apie žvaigždžių formavimąsi, reklamos etiką ir medijų daromą poveikį visuomenei išlieka aktualios. Dėl to jį dažnai nagrinėja kino istorikai, medijų teoretikai ir kultūros kritikų apžvalginiai tekstai.
Ieškoti