Jonagunio paminklas: povandeninis Riukijų darinys – gamtos ar žmogaus kūrinys?

Jonagunio paminklas — paslaptingas povandeninis Riukijų darinys: gamtos forma ar prieš 2–3 tūkst. metų žmogaus statinys? Sužinok teorijas, įrodymus ir diskusijas.

Jonagunio paminklas - tai labai didelių povandeninių uolų grupė, esanti prie pietinės Japonijos pakrantės, netoli Yonaguni salos Riukijų (Ryukyu) salyne. Jį 1980-aisiais atrado vietos narai. Paminklas pasižymi plokščiais plotais, laiptus primenančiomis terasomis ir aštriais kampais. Dauguma akademinės visuomenės atstovų mano, kad uolų darinį sukūrė gamtos procesai. Tačiau Riukijos universiteto žemės drebėjimų profesorius Masaaki Kimura ir kai kurie žiniasklaidos atstovai tvirtina, kad tai žmogaus sukurtas statinys, išraižytas arba pastatytas prieš 2–3 tūkst. metų. Pagrindinis elementas (vadinamas „Paminklu“) yra stačiakampis darinys, kurio matmenys yra maždaug 150 × 40 m (490 × 130 pėdų), o aukštis – apie 27 m (90 pėdų). Viršūnė yra maždaug 5 m (16 pėdų) žemiau jūros lygio. Didžiąją viršutinio paviršiaus dalį sudaro sudėtinga terasų ir didelių plačių laiptų serija, dažniausiai stačiakampio formos, kurių sienos yra beveik vertikalios.

Keletas ypatingų detalių:

• Matmenys: apie 150 × 40 m pagrindiniam stačiakampiui blokui; bendras aukštis apie 27 m.
• Paviršiaus reljefas: kelių lygių terasos, laiptų eilės, plokšti „kambariai“ ir beveik vertikalios sienos.
• Gylis: viršūnė – maždaug 5 m po jūros paviršiumi; kai kurios dalys giliau panirę.
• Medžiaga: uolienų masyvas, kuriame matomi plokštuminiai sluoksniai ir lūžių bruožai (tiksli uolienų klasifikacija aptariama mokslinėje literatūroje).
• Atranka: vietos nardytojai atrado kompleksą, o vėliau jo tyrimais susidomėjo tiek mokslininkai, tiek žiniasklaida ir turistai.

Mokslinis paaiškinimas ir natūralūs procesai

Dauguma geologų mano, kad Jonagunio struktūra yra natūralus darinys, susiformavęs per ilgus geologinius procesus. Pagrindiniai natūralūs aiškinimai apima:

• Plokštinių uolienų sluoksniavimą ir eroziją: bangos, potvyniai ir srovės gali išlyginti uolienų paviršius ir suformuoti terasas.
• Tektinius lūžius ir skilimus: uolienose esantys natūralūs skilimai (jacketing, jointing) gali sukurti stačiakampio ar kampuoto pobūdžio paviršius bei stačias sienas.
• Jūrinių terasų formavimąsi: kylantis ir leidęsis jūros lygis per pleistoceno ir holoceno fazes gali palikti kelias, horizontaliomis plokštumomis panašias pakopas.

Šie paaiškinimai paaiškina, kodėl kyšančios plokštumos atrodo geometrinės ir „suapvalintos“ kampuotos — tokias formas natūraliai sukuria tiesios skilimo ar sluoksniavimo kryptys uolienose.

Argumentai, teigiantys žmogaus kūrinį

Profesorius Masaaki Kimura ir kai kurie kiti tyrinėtojai nurodo keletą požymių, kurie, jų nuomone, rodo žmonių veiklą:

• Atrodančios laiptų eilės ir reguliarios platformos, kurios primena žmogaus sukurtus statinius.
• Stačiakampės šoninės sienos ir kampai, kuriuos kai kas vertina kaip išraižytus ar apdirbtus paviršius.
• Teiginiai apie galimas kultūrines struktūras – „altorius“, „kambarius“ ar „pylimus“ – kurie galėtų būti senovinių pastatų liekanos.
• Hipotezė, kad pakilus jūros lygiui salos paviršiai galėjo būti užlieti, tad galimos pastatų liekanos dabar yra po vandeniu.

Kimura ir jo šalininkai siūlo, kad, jei struktūra tikrai yra žmogaus rankų darbas, ji galėtų būti kelių tūkstančių metų senumo ir reikšti prarastą arba nuskendusią civilizaciją Rytų Azijoje.

Kritiškas požiūris ir argumentai prieš žmogaus kilmę

Mokslinėje bendruomenėje dominuoja skeptiškas vertinimas dėl kelių priežasčių:

• Trūksta tiesioginių archeologinių įrodymų: neaptikta aiškių darbo įrankų, statybinių liekanų ar datuojamų kultūrinių sluoksnių, kurie patvirtintų masyvius statybos darbus.
• Natūralių procesų paaiškinamumas: geologai parodo, kad tokius kampuotus paviršius gali sukurti uolienų sluoksniavimas ir natūralūs skilimai, vėliau veikiami bangų ir atmosferinės erozijos.
• Tyrimų metodika: dalis teiginių apie žmogaus veiklą grindžiami nardų pastebėjimais ir fotografijomis, kurių interpretacijos gali būti subjektyvios; reikalingi geologiniai, archeologiniai ir stratigrafiniai tyrimai.
• Alternatyvios paaiškinimo galimybės: kai kurios dalys gali būti natūraliai modifikuotos žmogaus ar gyvūnų veiklos, tačiau tai netapo įrodytu faktu dėl įrodymų stokos.

Tyrimai, diskusijos ir viešasis interesas

Jonagunio paminklas tapo plačios diskusijos tema tarp geologų, archeologų, nardytojų ir plačiosios visuomenės. Tyrimai apima nardinius stebėjimus, povandeninę fotografiją ir 3D skenavimą. Tačiau, norint gauti galutinį atsakymą dėl kilmės, reikalingi išsamūs geologiniai tyrimai, uolienų mėginių ėmimas ir datavimo analizės.

Prieiga, saugojimas ir turizmas

Povandeninis kompleksas pritraukia nardytojus ir povandeninės fotografijos entuziastus. Apsilankymas reikalauja specialių nardymo įgūdžių dėl srovių ir gylio. Vietos bendruomenės bei tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę saugoti vietą nuo nepastebėtos žalos ir komercinio išnaudojimo. Rekomenduojama paisyti vietinių taisyklių ir gerbti tiek gamtą, tiek galimas archeologines vertybes.

Išvados

Jonagunio paminklas yra įdomus ir provokuojantis objektas, kuriame susikerta gamtos formacijų ir žmogaus kūrybos interpretacijos. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad dauguma matomų bruožų yra natūralios kilmės, tačiau kai kurie mokslininkai ir toliau kelia klausimą apie galimą žmogaus įtaką. Norint gauti aiškų atsakymą, reikia papildomų tarpdalykinių tyrimų, įskaitant geologiją, archeologiją ir povandeninę topografiją.

Paieška pagal raidę