1973 m. Pakistano konstitucija

1973 m. Pakistano konstitucija

Vienas iš svarbiausių naujosios vyriausybės uždavinių buvo parengti naują konstituciją. Kai pagaliau buvo panaikinta karo padėtis, 1972 m. balandžio mėn. remiantis 1970 m. rinkimų rezultatais buvusiame Vakarų Pakistano regione buvo sušaukta asamblėja. Iš įvairių partijų politikų buvo sudarytas komitetas. Komitete kilo nesutarimų dėl to, ar naujoji konstitucija turėtų įvesti parlamentinį valdymą, ar prezidentinę valdymo sistemą. Taip pat išsiskyrė nuomonės dėl provincijų autonomijos klausimo. Prireikė aštuonių mėnesių, kol 1973 m. balandžio 10 d. Konstitucinis komitetas pateikė ataskaitą. Federalinė asamblėja konstitucijos projektą priėmė 135 balsais "už" ir trims susilaikius. Ji įsigaliojo 1973 m. rugpjūčio 14 d., o rugpjūčio 12 d. Nacionalinė asamblėja Bhutto išrinko ministru pirmininku. Pagrindiniai konstitucijos bruožai buvo šie:

I. Pakistanas yra federacinė respublika su parlamentine valdymo sistema. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, renkamas iš daugumą turinčios partijos.

II. Pabrėžiama ypatinga islamo, kaip valstybinės religijos, padėtis ir reikalaujama, kad ministras pirmininkas ir prezidentas būtų musulmonai.

III. Pakistanas paskelbiamas islamiškąja respublika pagal nutylėjimą.

IV. Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektui priimti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos žemuosiuose rūmuose ir daugumos balsų aukštuosiuose rūmuose.

V. Garantuojamos visos pagrindinės žmogaus teisės, tačiau buvo pridėta nuostata, kad jos gali būti ribojamos įstatymuose numatytais apribojimais".

VI. Aukščiausiajam teismui ir Aukštiesiems teismams suteikiami įgaliojimai įgyvendinti pagrindines teises.

VII. Prezidentas veikia vadovaudamasis privalomu ministro pirmininko patarimu, o visus prezidento įsakymus pasirašo ministras pirmininkas.

VIII. Senatas, arba aukštieji rūmai, bus renkamas daugiausia iš provincijų vyriausybių, taigi pirmą kartą provincijų interesai bus ginami centre. Senatas negali būti paleidžiamas net ir nepaprastosios padėties atveju.

IX. Nepaprastosios padėties atveju federalinė vyriausybė gali priimti teisės aktus dėl bet ko ir net sustabdyti pagrindinių laisvių galiojimą.

X. Urdu kalba bus oficiali šalies kalba, o pakistaniečių kalba išliks dar 15 metų.

Xl.Šventojo Korano ir islamo mokymas turėtų būti privalomas.

XlI. Pakistanas yra federacinė islamiška valstybė, todėl likutinė valdžia priklauso provincijoms, o ne centrinei valdžiai.

Taigi 1973 m. konstitucija reiškė grįžimą prie parlamentinės demokratijos formos po 1962 m. konstitucijoje įvesto prezidentinio eksperimento. Be to, provincijoms buvo padarytos nuolaidos, siekiant sumažinti nuogąstavimus, kad centrinė valdžia joms vadovaus visais klausimais. Tai buvo svarbu, nes tik neseniai buvo panaikinta vieno vieneto schema ir nes 2 iš 4 provincijų vyriausybių naujoje valstybėje buvo ne PPP. Tačiau 1973 m. Konstitucija, palyginti su dviem ankstesnėmis, turėjo dar vieną pranašumą: dėl jos susitarė ir balsavo demokratiškai išrinkta Asamblėja. Tai suteikė jai didesnį autoritetą ir, nors jos galiojimas buvo sustabdytas kito karo padėties režimo metu, Nuo nepriklausomybės paskelbimo Pakistanas sukūrė ir pakeitė tris rašytines konstitucijas, o ketvirtoji buvo parengta ir atkurta 1985 m. gruodžio 30 d. ir galioja iki šiol.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia buvo viena iš neatidėliotinų naujosios vyriausybės užduočių?

K: Kada buvo panaikinta karo padėtis?

K.: Kaip susirinko Asamblėja?

K: Kas sudarė Konstitucinį komitetą?

K: Kokie nesutarimai kilo komitete?

K.: Kiek laiko užtruko, kol komitetas pateikė savo ataskaitą?

K.: Kurią dieną jie pateikė savo ataskaitą?

Paieška pagal raidę