2010 m. Pakistano potvyniai – priežastys, padariniai ir statistika
2010 m. Pakistano potvyniai: priežastys, katastrofiški padariniai ir svarbi statistika — poveikis milijonams, infrastruktūrai ir klimato pamokos
2010 m. potvyniai Pakistane prasidėjo 2010 m. liepos mėn. pabaigoje dėl smarkių musoninių liūčių Pakistano Chaiber Pachtunchvos, Sindo, Pakistano Pandžabo ir Beludžistano regionuose ir paveikė Indo upės baseiną. Maždaug penktadalis viso Pakistano sausumos ploto buvo užlietas — tai atitiko didelį, kelių dešimčių tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą (Pakistano bendras plotas yra 796 095 km²). Remiantis Pakistano vyriausybe ir tarptautinėmis organizacijomis, potvyniai tiesiogiai paveikė maždaug 20 mln. žmonių, smarkiai sunaikindami turtą, pragyvenimo šaltinius ir infrastruktūrą.
Priežastys
Pagrindinės potvynių priežastys buvo neįprastai intensyvios musoninės liūtys, sutapusios su aukštu vandens lygmeniu Indo upių baseine. Šias sąlygas galėjo sustiprinti platesni klimato svyravimai (pvz., La Niña) ir vietinės problemos, tokios kaip deforestacija, sulygintos drenažo sistemos, silpnos apsaugos nuo potvynių užtvaros ir nepakankama infrastruktūra, neišsaugojusi nuo tokių ekstremalių kritulių.
Laikotarpis ir eiga
Potvyniai prasidėjo liepos pabaigoje 2010 m., sparčiai plito per rugpjūtį ir rugsėjį, kai Indas ir jo intakai perpildė krantines ir pertraukė žemųjų vietovių apsauginius įrenginius. Dėl pakartotinių liūčių ir didelio nuotėkio vandens lygis išliko aukštas keletą mėnesių, todėl situacija išliko kritinė ir humanitarinėms operacijoms.
Padariniai
- Žuvusių žmonių skaičius: skirtingi šaltiniai nurodo įvairias vertes, tačiau plačiai cituojama apytikslė žuvusiųjų suma yra apie 1 985 žmones; skaičiai gali skirtis priklausomai nuo ataskaitų.
- Paveikta gyventojų: apie 20 mln. žmonių prarado prieigą prie saugaus būsto, vandens ir maisto arba buvo priversti palikti namus.
- Namai ir infrastruktūra: sunaikinta arba smarkiai apgadinta šimtai tūkstančių pastatų (plačiai minima, kad buvo paveikti ar prarasti apie 1,5–2 mln. namų). Keliai, tiltai ir kanalai buvo smarkiai pažeisti.
- Žemės ūkis ir gyvulininkystė: derliai ir pasėliai sunaikinti didelėmis apimtimis, žuvo daug galvijų, kas lėmė dideles pragyvenimo šaltinių netektis kaimo vietovėse.
- Viešasis sveikatos aprūpinimas: užsitęsusi drėgmė ir užterštas vanduo paskatino ligų protrūkius (pvz., viduriavimo ligos, hepatitas ir maliarija) bei padidino potvynio poveikį sveikatai ir mitybai.
- Ekonominiai nuostoliai: nuostoliai buvo matuojami milijardais JAV dolerių — smarkiai nukentėjo infrastruktūra, žemės ūkis ir vietinė ekonomika.
Statistika (apytiksliai)
- Užlietos teritorijos dalis: apie 20 % Pakistano sausumos ploto (tai sudaro dešimtis tūkstančių kv. km); bendras Pakistano plotas yra 796 095 km².
- Žmonės, paveikti potvynių: ~20 mln.
- Žuvusiųjų skaičius: apie 1 985 (duomenys skiriasi priklausomai nuo šaltinio).
- Apytiksliai 1,5–2 mln. namų sugadinta arba sunaikinta.
Atsakas ir pagalba
Vietos valdžia ir Pakistano kariuomenė dalyvavo gelbėjimo ir evakuacijos operacijose. Tarptautinės organizacijos (Jungtinės Tautos, World Food Programme, UNICEF, Raudonojo Kryžiaus/raudonojo pusmėnulio organizacijos ir daugelis NVO) koordinavo humanitarinę pagalbą, tiekdamos maistą, švarų vandenį, laikiną apgyvendinimą ir medicininę paramą. Tarptautinė bendruomenė skyrė finansinę ir materialinę pagalbą — tai buvo viena didžiausių humanitarinių operacijų regione per pastaruosius dešimtmečius.
Ilgalaikės pasekmės ir pamokos
Potvyniai atskleidė šalies pažeidžiamumą tokiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir parodė, kad reikia sistemingai investuoti į:
- efektyvesnę potvynių prevenciją ir apsaugą (tvirtos užtvaros, geresnis vandens valdymas);
- pagersintą drenažo infrastruktūrą ir planavimą žemės naudojimui;
- ankstyvo perspėjimo sistemas ir gelbėjimo pajėgumų stiprinimą;
- atsparumo didinimą žemės ūkyje ir socialinę apsaugą labiausiai pažeidžiamiems gyventojams;
- ekologines priemones — miškų atkūrimą ir upių baseino valdymą, siekiant sumažinti riziką ateityje.
2010 m. potvyniai tapo reikšmingu įvykiu ne tik dėl tiesioginių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių, bet ir dėl to, kad paskatino tarptautinį dialogą apie klimato kaitos poveikį musoniniams krituliams bei poreikį stiprinti atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams.
Ieškoti