2011 m. Egipto revoliucija
Per 2011 m. Egipto revoliuciją Egipte vyko daugybė demonstracijų ir riaušių. Ši diena taip pat vadinama Pykčio diena ir Sukilimo diena. Ji prasidėjo 2011 m. sausio 25 d.
Prieš prasidedant demonstracijoms Tunise vyko sukilimas. Po kelių savaičių Egipte prasidėjo demonstracijos ir riaušės. Šiuos protestus pradėję žmonės tikėjosi, kad Tuniso sukilimas paskatins žmones mobilizuotis (arba pradėti kartu protestuoti). Protestai vyko Kaire, Aleksandrijoje, Sueco mieste ir Ismailijoje.
Pirmąją protestų dieną Egipto vyriausybė cenzūravo didžiąją dalį Egipto žiniasklaidos (laikraščių ir naujienų stočių). Valdžia taip pat bandė užblokuoti daugumą socialinės žiniasklaidos svetainių, kurias protestuotojai naudojo naujienoms apie įvykius skleisti. Sausio 28 d. visame Egipte prasidėjo interneto ir mobiliųjų telefonų "užtemimas". Tačiau kitą rytą prieš aušrą mobiliųjų telefonų išjungimas buvo nutrauktas.
Iki sausio 29 d. buvo suimta apie 1 000 žmonių. Be to, buvo sužeista mažiausiai 1030 protestuotojų ir pranešta apie mažiausiai 53 mirties atvejus.
Žmonės demonstravo ir protestavo dėl įvairių dalykų. Kai kurie iš jų buvo susiję su policijos žiaurumu, nepaprastosios padėties įstatymais, laisvų rinkimų nebuvimu, korupcija, žodžio laisvės ribojimu, dideliu nedarbu, mažu minimaliu darbo užmokesčiu, nepakankamu būstu, maisto kainų infliacija ir prastomis gyvenimo sąlygomis.
Mohamedas ElBaradei teigė, kad vienas iš revoliucijos tikslų gali būti priversti Hosnį Mubaraką atsistatydinti. ElBaradei buvo laikomas asmeniu, kuris tikriausiai taptų naujos vyriausybės vadovu.
Iki 2011 m. protestai buvo dažni, tačiau jie visada buvo vietinio pobūdžio, neišsiplėtę į įvairias šalies dalis. Tačiau 2011 m. sausio 25 d. visoje šalyje kilo dideli protestai ir riaušės. Sausio 25-oji tapo "Pykčio diena". Egipto opozicijos grupės (grupės, siekiančios permainų) ir kiti aktyvistai pasirinko šią datą didelei demonstracijai. 2011 m. protestai buvo vadinami "precedento neturinčiais" protestais Egipte. Tai reiškia, kad nieko panašaus į šiuos protestus anksčiau nebuvo įvykę. Protestai taip pat buvo vadinami "didžiausiu pastaruoju metu visuotinio nepasitenkinimo pasireiškimu". Tai buvo didžiausios Egipte vykusios demonstracijos nuo 1977 m. Egipto duonos riaušių. Pirmą kartą protestuoti kartu susirinko egiptiečiai iš skirtingų socialinių sluoksnių, ekonominių sluoksnių ir tikėjimų.
Protestų metu sostinė Kairas buvo vadinamas "karo zona". Sueco uostamiestyje įvyko daug smurtinių susirėmimų. Egipto vyriausybė, bandydama nutraukti ir apriboti protestus, taikė įvairius metodus. Prieš riaušes kovojančios policijos grupės naudojo skydus, gumines kulkas, lazdas, vandens patrankas ir ašarines dujas. Kartais jie naudojo ir kovinius šaudmenis. Dauguma policijos atsako į protestus priemonių buvo nemirtinos. Tačiau kai kurie žmonės žuvo. Vyriausybė išjungė interneto prieigą ir įvedė komendanto valandą. Vyriausybė teigė, kad jai reikia užtikrinti, jog protestai kuo mažiau trukdytų. Ji teigė, kad taip reikia palaikyti tvarką ir neleisti sukilti islamo fundamentalistų grupuotėms.
Protestais Egipte susidomėjo daugybė žmonių visame pasaulyje. Tai iš dalies lėmė tokie dalykai kaip "Twitter", "Facebook" ir "YouTube". Aktyvistai ir protestais besidomintys žmonės galėjo naudotis šiomis ir kitomis socialinės žiniasklaidos platformomis. Jie naudojosi šiomis platformomis, kad galėtų bendrauti vieni su kitais, dirbti kartu ir fiksuoti tai, kas vyksta. Protestams sulaukus daugiau atgarsio, Egipto vyriausybė vis labiau stengėsi apriboti žmonių prieigą prie interneto, ypač socialinės žiniasklaidos.
2011 m. vasario 11 d. H. Mubarakas atsistatydino iš prezidento posto. Gegužės 24 d. jam buvo nurodyta stoti prieš teismą dėl kaltinimų tyčiniu taikių protestuotojų nužudymu. Jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Protestuotojų eitynės per Pykčio dieną.
parašyta apie revoliuciją
- Egipto revoliucija, politinis rašytojas Ahmedas Ghanemas.
- Ahmedo Ghanemo parašyta knyga prancūzų kalba apie revoliuciją, jos pavadinimas "La révolution égyptienne".
Politiniai aktyvistai
- Ahmedas Ghanemas
- Asmaa Mahfouz
- Israa Abdel-Fattah
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama 2011 m. Egipto revoliucija?
A: 2011 m. Egipto revoliucija dar vadinama Pykčio diena ir Sukilimo diena.
K: Kada prasidėjo protestai?
A: Protestai prasidėjo 2011 m. sausio 25 d.
K: Kas įvyko prieš prasidedant demonstracijoms?
A.: Prieš prasidedant demonstracijoms Tunise vyko sukilimas.
K.: Dėl kokių dalykų žmonės dalyvavo demonstracijose ir protestavo?
A.: Žmonės demonstravo ir protestavo dėl daugelio įvairių dalykų, pavyzdžiui, policijos žiaurumo, nepaprastosios padėties įstatymų, laisvų rinkimų, korupcijos, žodžio laisvės apribojimų, didelio nedarbo, mažo minimalaus darbo užmokesčio, nepakankamo būsto, maisto kainų infliacijos ir prastų gyvenimo sąlygų.
K: Kaip vyriausybė bandė apriboti protestus?
A: Valdžia bandė nutraukti ir apriboti protestus naudodama policijos grupes, kovojančias su riaušėmis, su skydais, guminėmis kulkomis, lazdomis, vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis; kartais buvo naudojami ir koviniai šaudmenys. Taip pat buvo išjungta interneto prieiga ir įvesta komendanto valanda.
Klausimas: Kaip socialinė žiniasklaida padėjo skleisti žinias apie tai, kas vyko per protestus?
A: Aktyvistai naudojosi socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip "Twitter", "Facebook" ir "YouTube", kad galėtų bendrauti tarpusavyje, dirbti kartu ir fiksuoti tai, kas vyko per protestus. Tai padėjo skleisti naujienas apie tai, kas vyksta Egipte ir visame pasaulyje.
K: Kas nutiko 2011 m. vasario 11 d.?
A: 2011 m. vasario 11 d. Mubarakas atsistatydino iš prezidento posto.
