2020 m. biržos griūtis – pasaulinė akcijų rinkos griūtis, prasidėjusi 2020 m. vasario 20 d. per 2019-20 m. koronaviruso pandemiją. Vasario 27 d., per vieną blogiausių prekybos savaičių nuo 2007-2008 m. finansų krizės, Dow Jones Industrial Average, S&P 500 ir NASDAQ-100 indeksai patyrė aštrų nuosmukį, kurį lėmė investuotojų baimė dėl pasaulinės ekonomikos perspektyvų ir pandemijos plitimo.

Laikotarpis ir pagrindiniai įvykiai

Kitą savaitę (kovo 2–6 d.) rinkų padėtis pablogėjo: vienos dienos sesijų svyravimai (išskyrus kovo 6 d.) siekė 3 % ir daugiau, o neramumai stiprėjo, kai vis didesnė visuomenės dalis suvokė, kad pandemija reikšmingai ribos keliones, verslo veiklą ir tiekimo grandines. Kovo 9 d. visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai smuko daugiau nei 7 %, o dauguma pasaulio rinkų patyrė didelius nuostolius kaip reakciją į 2019-20 m. koronaviruso pandemiją ir Rusijos ir Saudo Arabijos naftos kainų karą.

Tą dieną žiniasklaidoje tai buvo pavadinta "juoduoju pirmadieniu" ir tuo metu tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2008 m. Didžiosios recesijos laikų. Praėjus trims dienoms po "juodojo pirmadienio" įvyko dar vienas kritimas – "juodasis ketvirtadienis", kai akcijos visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje atpigo daugiau nei 9 %.

Priežastys

  • COVID-19 pandemija: plintanti liga ir su ja susijusios visuomenės sveikatos priemonės (kelionių ribojimai, karantinai, verslo uždarymai) žadino baimę dėl staigaus ekonomikos sulėtėjimo.
  • Naftos kainų karas: dėl derybų žlugimo tarp Rusijos ir Saudo Arabijos naftos pasiūla buvo padidinta, o tai sukėlė smarkų naftos kainų kritimą ir dar labiau apsunkino energijos sektorių bei rinkų likvidumą.
  • Psichologinis faktorius ir likvidumo trūkumas: greitai plintanti panika skatino pardavimus ir didelius vienos dienos svyravimus; dėl to kai kuriose rinkose buvo taikomi automatiniai prekybos sustabdymai.

Valstybių ir centrinių bankų reagavimas

Į krizę greitai reagavo dauguma centrinių bankų ir vyriausybių:

  • centriniai bankai (ypač Federalinis rezervas) ėmėsi neplanuotų palūkanų normų mažinimų ir likvidumo didinimo priemonių, kad stabilizuotų rinkas;
  • viešieji sektoriai paskelbė plataus masto fiskalinės paramos paketus (parama įmonėms, nedarbo išmokos, tiesioginės subsidijos), kad sušvelnintų uždarbio ir likvidumo šoką;
  • šalys laipsniškai įvedė apribojimus ir karantino priemones, kurios dar labiau paveikė paslaugų sektorių, kelionių ir turizmo pramonę.

Pasekmės ir vėlesnės tendencijos

Trumpuoju laikotarpiu 2020 m. pirmojo ketvirčio rinkos patyrė didelius nuostolius, volatiliškumas išliko labai aukštas, o kai kurios pramonės šakos (aviacija, turizmas, naftos gavyba) susidūrė su ypač didelėmis problemomis. Vėlesniais mėnesiais dalis rinkų dalinai atsigavo, daugiausia dėl centrinių bankų ir vyriausybių plataus masto intervencijų bei tam tikrų sektorių (pvz., technologijų) rezultatų, tačiau ekonomikos atsigavimas buvo nevienodas ir priklausė nuo sveikatos krizės valdymo, skiepijimo ir tolimesnių politinių sprendimų.

Santrauka

2020 m. akcijų rinkos griūtis buvo daugiadimensinė krizė, kurią lėmė tiek sveikatos pandemija, tiek geopolitiniai veiksniai (naftos kainų karas). Ji parodė, kaip greitai globalios sveikatos problemos ir energetikos sektoriaus šokai gali paveikti finansų rinkas, ir paskatino neatidėliotinus centrinių bankų bei vyriausybių veiksmus, kad būtų sumažintas sisteminis pavojus.