Charles Horioka — japonų kilmės ekonomistas, Feldšteino–Horiokos galvosūkis
Charles Horioka — japonų kilmės ekonomistas, žinomas dėl Feldšteino–Horiokos galvosūkio: namų ūkių taupymo ir investicijų ryšio analizė Azijos ir pasaulio ekonomikoje.
Charles Yuji Horioka (g. 1956 m. rugsėjo 7 d. Bostone, Masačusetso valstijoje) yra japonų kilmės amerikiečių ekonomistas, daugiausia dirbantis Japonijoje. Jis įgijo Harvardo universitete bakalauro ir daktaro laipsnius. Šiuo metu Horioka yra Azijos augimo tyrimų instituto (Asian Growth Research Institute) Kitakiušiu mieste, Japonijoje, mokslinių tyrimų profesorius. Ankstesnės jo dėstymo ir mokslinės veiklos vietos apima Stanfordo, Kolumbijos, Kioto ir Osakos universitetus. 2013–2014 m. jis ėjo Vea šeimos technologijų ir evoliucinės ekonomikos šimtmečio profesoriaus pareigas Filipinų Dilimano universitete. Horioka taip pat yra Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (NBER) mokslinis bendradarbis ir iki 2013 m. buvo vienas iš žurnalo "International Economic Review" redaktorių.
Biografija ir akademinė karjera
Horioka gimė ir užaugo JAV, tačiau didžiąją savo akademinės ir mokslinės karjeros dalį praleido Japonijoje. Jo mokslinių interesų rinkinys apima ir teorinius, ir empirinius tyrimus, o darbai yra plačiai cituojami tarptautinėje literatūroje. Jis aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių ir tarptautinėmis institucijomis, dėsto bei veda seminarus įvairiuose universitetuose.
Moksliniai interesai ir temos
Horiokos pagrindinės tyrimų sritys yra:
- makroekonomika;
- namų ūkių ir šeimos ekonomika (vartojimo, taupymo, palikimo elgsena);
- pagrindinių Azijos šalių — ypač Japonijos — ekonomikos studijos;
- tarptautiniai kapitalo srautai ir tarptautiniai finansai.
Jis yra parašęs daug empirinių straipsnių, lyginančių šeimos ir namų ūkių elgseną Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Indijoje, Korėjoje ir kitose Azijos šalyse. Jo darbai dažnai naudoja mikroekonominius registrus ir išsamias namų ūkių apklausas, kad atskleistų taupymo, vartojimo ir palikimo modelius skirtingose kultūrinėse aplinkose.
Feldšteino–Horiokos galvosūkis
Kartu su Martinu Feldsteinu Horioka 1980 m. parašė straipsnį "Vidaus taupymas ir tarptautiniai kapitalo srautai", paskelbtą Economic Journal. Šiame darbe jie empiriškai parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikių šalių santaupų ir investicijų normų. Pagal neoklasikinę laisvo kapitalo judėjimo prielaidą – kai kapitalas gali laisvai judėti tarp šalių – santaupų ir investicijų koreliacija turėtų būti maža arba nebūti jos. Tačiau jų rezultatai parodė reikšmingą vidinį ryšį, t. y. šalys, kuriose žmonės daugiau taupo, taip pat turi didesnes investicijas, o tai reiškia ribotą kapitalo mobilumą tarp šalių.
Šis empirinis neatitikimas tapo žinomas kaip Feldšteino–Horiokos galvosūkis. Jis skatino daug vėlesnių tyrimų, ieškojusių galimų paaiškinimų, pavyzdžiui:
- tikrų kapitalo srautų apribojimai (kapitalo kontrolė ir reguliavimas);
- „namų“ (home) investicijų ir taupymo prioritetai arba „namų biase“ (home bias) finansų rinkose;
- matuoklių ir duomenų ribotumai bei laikotarpio arba mėginių pasirinkimo problemos;
- pasyvūs arba struktūriniai tarptautinių kapitalo srautų apribojimai (pvz., fiskalinės ar reguliacinės kliūtys) ir kainų bei valiutų sąlygos, trikdančios kapitalo alokaciją.
Galvosūkis turi svarbių pasekmių makroekonominei politikai ir tarptautinei ekonomikai, nes susijęs su globalizacijos laipsniu, kapitalo rinkų integracija ir nacionalinių taupymo politikų pasekmėmis. Nuo 1980 m. šis klausimas buvo plačiai aptariamas literatūroje, taikant įvairias metodologijas ir platesnius duomenų rinkinius.
Įtaka ir pripažinimas
Horioka darbai turi reikšmingą įtaką tarptautiniams finansams, šeimos ekonomikai ir Azijos ekonomikos studijoms. Jo publikacijos dažnai naudojamos tiek akademiniuose kursuose, tiek politinių sprendimų analizėje. 2001 m. jis apdovanotas Japonijos ekonomikos asociacijos Nakahara premija — prestižiniu pripažinimu už reikšmingą indėlį į ekonomikos mokslą.
Pasiekimai ir vaidmenys
- Dėstymas ir mokslinė veikla prestižiniuose universitetuose JAV ir Japonijoje;
- ilgalaikiai empiriniai tyrimai apie taupymą, vartojimą ir intergeneracines pažintis Azijoje;
- pirmaujančio viešojo darbo apie santaupų ir investicijų sąryšį autorius (Feldšteinas–Horioka, 1980);
- aktyvus dalyvavimas mokslinių žurnalų redakcijose ir tarptautinių tyrimų tinkluose, įskaitant NBER.
Horiokos darbai ir toliau inspiruoja naujus tyrimus, ypač nagrinėjant tarptautinių finansų, kapitalo mobilumo ir šeimos ekonomikos sąveikas šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia Čarlzo Judžio Horiokos pilietybė?
A: Čarlzas Judžis Horioka yra japonų kilmės amerikiečių ekonomistas.
K: Kur jis įgijo bakalauro ir daktaro laipsnius?
A: Bakalauro ir daktaro laipsnius jis įgijo Harvardo universitete.
K: Kokio pobūdžio tyrimuose jis specializuojasi?
A: Jis daugiausia tyrinėja makroekonomiką, namų ūkių ir šeimos ekonomiką, Japonijos ekonomiką ir kitų Azijos šalių ekonomiką.
K: Kada buvo paskelbtas straipsnis "Domestic Saving and International Capital Flows" (Vidaus taupymas ir tarptautiniai kapitalo srautai)?
A: Straipsnis "Domestic Saving and International Capital Flows" ("Vidaus taupymas ir tarptautiniai kapitalo srautai") buvo paskelbtas žurnale "Economic Journal" 1980 m.
K: Ką šis straipsnis parodė?
A: Šis straipsnis parodė teigiamą ilgalaikių santaupų ir investicijų normų koreliaciją įvairiose šalyse, kuri dabar žinoma kaip Feldstein-Horioka galvosūkis.
K: Kas kartu su Martinu Feldšteinu parašė šį straipsnį?
A: Charlesas Yuji Horioka kartu su Martinu Feldsteinu parašė šį straipsnį, kuris vadinosi "Vidaus taupymas ir tarptautiniai kapitalo srautai".
K: Kokį apdovanojimą jis laimėjo 2001 m.?
A: 2001 m. Horioka laimėjo septintąją Japonijos ekonomikos asociacijos Nakahara premiją.
Ieškoti