Kristina iš Prancūzijos — Savojos hercogienė ir regentė (1606–1663)
Kristina Prancūzijos (Christine Marie; 1606 m. vasario 10 d. – 1663 m. gruodžio 27 d.) buvo antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV ir Marijos Mediči duktė. Liudviko XIII sesuo, 1619 m., būdama keturiolikos metų, ištekėjo už būsimojo Savojos kunigaikščio Viktoro Amadėjaus I. Buvo sakoma, kad ji kartais buvo nepastovi ir lengvabūdiška, tačiau kaip sutuoktine ir regentė parodė didelį politinį sumanumą ir gebėjimą išlaikyti valdžią sudėtingomis aplinkybėmis. Išsilavinimą ir prancūzų kultūros įgūdžius gavusi Prancūzijos dvare, ji Savojoje įdiegė daugybę prancūziškų papročių, etiketo ir meno formų. Jos vyras 1637 m. užėmė Savojos sostą, todėl Kristina per santuoką tapo Savojos hercogiene. 1637 m. mirus Viktorui Amadėjui I, Kristina buvo paskirta regente savo sūnaus Pranciškaus Hiacinto vardu. Tačiau 1638 m. mirus Pranciškui Hiacintui, sostas atiteko jos antrajam likusiam gyvam sūnui, kuris tapo Karoliu Emanueliu II. Oficialiai regente ji buvo iki 1648 m. ir išlaikė didžiulę įtaką tuometinėje Savojos vyriausybėje, kuri baigėsi tik po jos mirties 1663 m.
Ankstyvieji metai ir santuoka
Kristina gimė Prancūzijos karališkoje šeimoje ir nuo mažens buvo įpratusi prie aukštosios kultūros, politinių intrigų bei diplomatinių ryšių. 1619 m. jos santuoka su Viktoru Amadėjumi I turėjo politinę reikšmę – ji stiprino ryšius tarp Prancūzijos ir Savojos ir užtikrino Prancūzijos įtaką Pietų Alpėse. Kaip hercogienė, Kristina aktyviai dalyvavo dvare, formavo jos etiketo normas ir skatino menų bei klasicistinės architektūros plėtrą.
Regentė ir politinė veikla
Po Viktoro Amadėjaus I mirties 1637 m. Kristina tapo regente. Jos regentūros laikotarpiu Savoja susidūrė su rimtais iššūkiais: dalis vietos didikų ir karališkos giminės atstovų priešinosi jos valdžiai, nuolat vyko politinės intrigos ir vietinės valdžios pasiskirstymo kovos. Kristina siekė apsaugoti savo vaikų teises į sostą ir išlaikyti Savojos nepriklausomumą, dažnai naudodama diplomatinius ryšius su Prancūzija.
Regentės valdymas taip pat pažymėtas karine ir diplomatine įtampa tarp Prancūzijos ir Ispanijos dėl įtakos Pietų Europoje. Kristina ne kartą kvietė prancūzų paramą ir derėjosi su didžiaisiais to laiko politikais, kad apsaugotų savo pozicijas ir šalies teritorinius interesus. Nors oficialiai regentė buvo iki 1648 m., jos politinė įtaka išliko ir vėliau – ji tebebuvo svarbus veiksnys Karolio Emanuelio II valdymo pradžioje.
Kultūra, rūmų gyvenimas ir palikimas
Kristina aktyviai skatino prancūziškos kultūros plėtrą Savojoje: ji įdiegė prancūzišką dvaro etiką, rėmė menininkus, teatrą ir muziką, taip pat prisidėjo prie architektūrinių projektų Turine ir kituose miestuose. Dėl savo vaidmens rūmų gyvenime ir regentūros ji vėliau buvo dažnai vadinama italų kalboje „Madama Reale“ (Madama Karalienė), pabrėžiant jos aukštą statusą ir įtakingumą.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Kristina turėjo kelis vaikus, iš kurių du įgavo ypatingą reikšmę Savojos istorijoje: trumpai valdęs Pranciškus Hiacintas (Pranciškaus Hiacinto vardu minimas aukščiau) ir vėlesnis hercogas Karolis Emanuelis II (Karoliu Emanueliu II), kurio vardu regentė iš pradžių ir valdė. Kristinos vaidmuo kaip motinos ir globėjos buvo svarbus – ji rūpinosi sūnų auklėjimu bei politiniu paruošimu.
Vėlesni metai ir mirtis
Po 1648 m., kai Karolis Emanuelis II tapo teisėtu valdovu, Kristina nors ir oficialiai neberegentavo, išlaikė įtaką politikoje ir rūmų gyvenime. Ji mirė 1663 m. gruodžio 27 d. – jos mirtis pažymėjo tam tikrą epochos pabaigą Savojos istorijoje, nes kartu su ja išnyko tiesioginis Prancūzijos dvaro asmenybės autoritetas, kuris ilgą laiką formavo šalies gyvenimą.
Paveldo vertinimas
Istorikai Kristiną vertina ambivalentiškai: vieni pabrėžia jos indėlį į valdžios stabilizavimą, diplomatiją ir kultūros plėtrą, kiti – kritikuoja jos priklausomybę nuo Prancūzijos interesų bei konfliktiškus santykius su dalimi vietinės aristokratijos. Vis dėlto jos regentūra paliko aiškų ženklą Savojos politinėje istorijoje ir dvarų kultūroje.
Prancūzijos duktė
Kristina gimė Luvro rūmuose Paryžiuje ir buvo trečiasis Prancūzijos karaliaus Henriko IV ir jo antrosios žmonos Marijos Mediči vaikas. Būdama karaliaus duktė, ji turėjo prestižinį rangą Fille de France. Pakrikštyta Kristinos Marijos vardais, ji buvo žinoma tiesiog kaip Kristina. Ji buvo jaunesnioji Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII ir Elizabetės, būsimos Ispanijos karalienės, sesuo. 1615 m. princesei Elžbietai ištekėjus už būsimojo Ispanijos karaliaus Pilypo IV, Kristinai buvo suteiktas garbingas Madame Royale titulas, rodantis, kad ji yra vyriausioji ir vyriausioji nesantuokinė dukra dvare. Taip ji buvo vadinama iki pat savo santuokos.
Pjemonto princesė
Ji ištekėjo už Viktoro Amadėjaus Savojiečio 1619 m. vasario 10 d. Luvre, Paryžiuje. Jos vyras buvo tituluojamas Pjemonto princu, o ji - princese. Viktoras Amadėjus buvo vyriausias likęs gyvas Savojos kunigaikščio Karolio Emanuelio I ir Austrijos kunigaikštienės Kotrynos Mišelės, kuri mirė 1597 m. dėl gimdymo, sūnus. Todėl Kristina nuo pat atvykimo į Savojos dvarą buvo vyriausioji moteris. Jos vyras buvo devyniolika metų vyresnis už ją. Nepaisant amžiaus skirtumo, pora buvo laiminga ir iš viso susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių keturi išgyveno vaikystę.
Savojos hercogienė
Viktoras Amadėjus tapo kunigaikščiu po tėvo mirties 1630 m. liepą. Jos vyras mirė 1637 m. spalį, palikęs Savoją su mažais pinigais dėl karų su Ispanija.
Savojos regentas
1637 m. spalio mėn. mirus vyrui, ji buvo paskirta regente savo sūnaus Pranciškaus Hiacinto vardu, kuris perėmė jos vyro sostą. 1638 m. mirus Pranciškui Hiacintui, jos antrasis sūnus tapo Karolio Emanuelio II įpėdiniu. Dėl Karolio Emanuelio amžiaus Kristina išlaikė savo valdžią. Nepaisant to, jos svainiai, princas Morisas ir jo jaunesnysis brolis princas Tomas Pranciškus ginčijo Kristinos valdžią, nes ji buvo moteris. Jie taip pat nelabai pasitikėjo jos prancūziškąja svita. Kai Pranciškus Hiacintas, broliai, remiami Ispanijos, pradėjo Pjemonto pilietinį karą. Susidūrė dvi pusės. Princų šalininkai "principisti" ir Kristinos šalininkai "madamisti". Regentavimo laikotarpiu ji save stilizavo kaip Madama Reale, itališka stiliaus forma Madame Royale, kuria ji buvo žinoma iki santuokos.
Po ketverius metus trukusių kovų Kristina nugalėjo dėl Prancūzijos karinės paramos, kurią suteikė jos brolis Liudvikas XIII. Ji ne tik išsaugojo kunigaikštystę savo sūnui, bet ir neleido Prancūzijai įgyti per daug valdžios savo sūnaus valdose, taip išsaugodama valdžią sau. Kai 1642 m. buvo sudaryta taika, princas Mauricijus vedė Kristinos vyriausiąją dukterį Luisą Kristiną, kad įtvirtintų taiką. Kristina ir toliau valdė Savoją, kol jos sūnus galėjo sekti jos pėdomis. Nors jos oficialus regentavimas baigėsi 1648 m., ji liko Savojos valdove iki pat mirties.
Vėlesnis gyvenimas
Kristina garsėjo tiek savo kaprizingu valdymu, tiek daugybe meilužių. Ji gyveno nevaržomą asmeninį gyvenimą ir palaikė santykius su Prancūzijos ambasadoriumi Marini, savo svainiu Mauricijumi ir grafu Filippo d'Aglié, gražuoliu dvariškiu, kuris liko jai ištikimas visą gyvenimą. Būtent jos įtakoje jos sūnus vedė jos dukterėčią Françoise Madeleine d'Orleans per vestuves pagal įgaliojimą. Žinodama, kad Pranciška Madeleina buvo tokia jauna ir nedrąsi, Kristina turėjo galimybę išlaikyti savo valdžią Savojoje ir savo sūnui. Tačiau netrukus po sūnaus vestuvių ji mirė Turine esančioje savo rezidencijoje Palazzo Madama, sulaukusi 57 metų. Ji buvo palaidota Sant'Andrea bazilikoje.
Palikimas
Françoise Madeleine mirė 1664 m. bevaikė. 1666 m. jis vėl vedė Mariją Žaną Savojietę. Marija Žana pagimdė Viktorą Amadėjų II Sardinijos, kuris vėliau vedė kitą Prancūzijos princesę Aną Mariją d'Orleano. Praėjus 17 metų po jos mirties, 1680 m., jos anūkė Marija Ana Viktorija Bavarijos ištekėjo už Liudviko XIII anūko Liudviko, Didžiojo dofino, todėl Kristina tapo tiesiogine daugumos dabartinių karališkųjų šeimų protėve. NBC laidoje "Kas tu manai esąs?" atskleista, kad viena iš jos palikuonių yra modelis ir aktorė Brooke Shields.
Būdama našlė, ji gyveno Madamos rūmuose, kuriuos pati atstatė. Ji taip pat organizavo Castello del Valentino rekonstrukciją ir Turino karališkųjų rūmų papildymus. Vėliau jai taip pat priklausė Vigno di Madama Reale, vėliau tapęs privačia Anos Marijos d'Orleano rezidencija.
Problema
- Negyvagimis sūnus (1621 m.)
- Savojos princas Liudvikas Amadėjus (1622 - 1628)
- Luiza Kristina Savojos (1629 m. liepos 27 d. - 1692 m. gegužės 14 d.) ištekėjo už Savojos princo Mauricijaus, palikuonių neturėjo.
- Pranciškus Hiacintas (1632 m. rugsėjo 14 d. - 1638 m. spalio 4 d.), Savojos hercogas
- Karolis Emanuelis II (1634 m. birželio 20 d. - 1675 m. birželio 12 d.) vedė Françoise Madeleine d'Orleans ir neturėjo vaikų; antrą kartą vedė Marie Jeanne of Savoy ir turėjo vaikų.
- Margaret Yolande of Savoy (1635 m. lapkričio 15 d. - 1663 m. balandžio 29 d.) ištekėjo už Parmos kunigaikščio Ranuccio II Farnese ir mirė gimdydama.
- Henrieta Adelaida Savojos (1636 m. lapkričio 6 d. - 1676 m. kovo 18 d.) ištekėjo už Bavarijos kurfiursto Ferdinando Marijos ir turėjo vaikų.
- Kotryna Beatričė Savojos (1636 m. lapkričio 6 d. - 1637 m. rugpjūčio 26 d.) mirė kūdikystėje.
Titulai, stiliai, garbės vardai ir ginklai
Pavadinimai ir stiliai
- 1606 m. vasario 10 d. - 1615 m. lapkričio 25 d. Jos Didenybė Prancūzijos princesė Kristina
- 1615 m. lapkričio 25 d. - 1619 m. vasario 10 d. Jos Didenybė Madame Royale
- 1619 m. vasario 10 d. - 1630 m. liepos 26 d. Jos Didenybė Pjemonto princesė
- 1630 m. liepos 26 d. - 1637 m. spalio 7 d. Jos Didenybė Savojos hercogienė
- 1637 m. spalio 7 d. - 1663 m. gruodžio 27 d. Jos Didenybė Savojos kunigaikštienė našlė
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Kristina Prancūzijos?
A: Kristina Prancūzų buvo antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV ir Marijos Mediči duktė ir Liudviko XIII sesuo.
K: Kada gimė Kristina Prancūzų?
A: Kristina Prancūzijos gimė 1606 m. vasario 10 d.
K: Už ko ir kokio amžiaus Kristina Prancūzijos ištekėjo?
A: Kristina Prancūzijos ištekėjo už būsimojo Savojos hercogo Viktoro Amadėjaus I 1619 m., kai jai buvo 14 metų.
K: Koks buvo Kristinos Prancūzijos vaidmuo Savojoje po vyro mirties?
A: Po vyro mirties Kristina Prancūzijos tapo regente savo sūnaus Pranciškaus Hiacinto vardu.
K: Kokią įtaką Savojos valdžiai darė Kristina Prancūzijos?
A: Kristina Prancūzijos išlaikė didžiulę įtaką tuometinėje Savojos vyriausybėje ir iki 1648 m. oficialiai buvo regentė.
K: Kada mirė Kristina Prancūzijos?
A: Kristina Prancūzijos mirė 1663 m. gruodžio 27 d.
K: Kokią įtaką Savojoje padarė Kristina Prancūzijos?
A: Kristina Prancūzijos į Savoją įvedė prancūzų kultūrą ir savo gyvenimo laikotarpiu darė didelę įtaką Savojos vyriausybei.
