Kozimas II Medičis (Cosimo II de' Medici, 1590 m. gegužės 12 d. – 1621 m. vasario 28 d.) buvo Toskanos didysis kunigaikštis nuo 1609 m. iki 1621 m. Jis buvo vyresnysis Toskanos didžiojo kunigaikščio Ferdinando I de Medičio ir Kristinos Lotaringijos sūnus. Kozimas II vedė Mariją Magdaleną Austrijos ir su ja susilaukė aštuonių vaikų, tarp jų įpėdinio – vėlesnio didžiojo kunigaikščio Ferdinando II.
Kozimo vaikystėje vienu iš jo mokytojų buvo Galileo Galilėjus, ir vėlesniais metais Kozimas tapo žinomas kaip vienas iš Galileo rėmėjų. 1610 m. jis paskyrė Galilėjų savo dvaro matematikos ir filosofijos tituliniu patarėju bei suteikė materialinę paramą, o pats mokslininkas dedikavo tyrimus ir atradimus Medičių šeimai (tarp jų — garsiuosius Jupitero palydovų pavadinimus „Medicean Stars“).
Per savo vienuolikos metų valdymo periodą Kozimas dažnai pavedė įprastinę valstybės administraciją patyrusiems ministrams ir patarėjams, todėl faktinę kasdienę valdžią dažnai ėmėsi dvaro aparato vadovybė. Nepaisant to, jis aktyviai palaikė meno, mokslo ir kultūros iniciatyvas – tiek per asmeninę globą, tiek per dvaro finansavimą.
Svarbiausi Kozimo II valdymo ir veiklos bruožai:
- Patronavimas mokslui: Kozimas suteikė Galileo galimybę dirbti ir publikuoti, taip prisidėdamas prie ankstyvųjų teleskopinių atradimų sklaidos.
- Kultūrinė veikla: Medičiai tradiciškai remė meną ir architektūrą, o Kozimo dvare tęsėsi šios šeimos rėmimo tradicijos.
- Valdymo stilius: Didžiąją dalį administracinių sprendimų jis paveldėtojo dvaro ir ministrų vykdymui, o pats labiau rūpinosi dvaro reikalais ir šeimos politikos klausimais.
Kozimas II mirė nuo tuberkuliozės 1621 m. vasario 28 d., būdamas 30 metų amžiaus. Jis palaidotas Medičių šeimos mauzoliejuje Florencijoje. Nors jo valdymas buvo palyginti trumpas, Kozimas II paliko reikšmingą pėdsaką kaip Galileo globėjas ir kaip Medičių dinastijos atstovas, kurio rėmimas prisidėjo prie XVII a. mokslo bei kultūros plėtros Toskanoje.