Dolley Payne Todd Madison (1768 m. gegužės 20 d. – 1849 m. liepos 12 d.) buvo JAV prezidento Jameso Madisono žmona. Džeimsas Madisonas buvo prezidentas 1809–1817 m., o Dolley Madison – pirmojiJAVponia šio laikotarpio metu. Ji išgarsėjo ne tik kaip energinga ir charizmatiška visuomenės prievaizdė, bet ir kaip asmuo, kuris 1814 m. karo metu, britams padegus Baltuosius rūmus, padėjo išgelbėti svarbius dokumentus ir, pagal populiarų pasakojimą, Džordžo Vašingtono portretą. Taip pat jai priskiriama nuopelnų pirmajai Baltuosiuose rūmuose patiektai ledų porcijai, nors tokie pasakojimai kai kuriais atvejais yra labiau legenda nei gryna istorija.

Ankstyvieji metai ir pirmoji santuoka

Dolley gimė Niu Gardene (dabartinėje Guilfordo apygardoje), Šiaurės Karolinoje. Jos tėvas buvo Džonas Payne'as, ūkininkas, kuriam dažnai trūko pinigų, o motinos vardas – Mary Coles. Paauglystę Dolley praleido Filadelfijoje, Pensilvanijoje.

1790 m. sausio 7 d. ji ištekėjo už Džono Todo jaunesniojo (John Todd Jr., 1764–1793), teisininko. Pirmojoje santuokoje gimė du sūnūs: Džonas Peinas (John Payne, 1792–1852) ir Viljamas Templis (William Temple, 1793–1793). 1793 m. Viljamas mirė per geltonojo drugio epidemiją, o tais pačiais metais nuo tos pačios ligos mirė ir Dolley pirmasis vyras.

Santuoka su Jamesu Madisonu ir vaidmuo visuomenėje

1794 m. rugsėjo 14 d. Dolley Todd ištekėjo už Jameso Madisono. Nors pora neturėjo bendrų vaikų, jie augino Dolley sūnų iš pirmosios santuokos, Johną Payne'ą Toddą. Madisonai gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą: Dolley tapo žinoma kaip svetinga ir įtakinga šeimininkė, organizuojanti susitikimus, banketus ir vakarėlius, kurie padėjo suartinti politinius oponentus ir sukurti naują prezidento šeimos vaidmens tradiciją. Jos sugebėjimas pralaužti ledus tarp nuomonių skirtumų ir užmegzti ryšius pelnė jai pripažinimą kaip vienai iš pirmųjų, formavusių moderniosios pirmosios ponios pareigas.

1814 m. įvykiai: Baltųjų rūmų padegimas ir išgelbėtas portretas

1814 m., per karo su Didžiąja Britanija etapą, britų pajėgos užėmė Vašingtoną ir padegė Baltuosius rūmus. Bėgdama iš degančio pastato, Dolley surinko ir išsaugojo daug vertingų dokumentų, valstybinių įrašų ir šeimos daiktų. Pagal plačiai paplitusį pasakojimą, ji taip pat rūpinosi, kad būtų išgelbėtas garsusis Džordžo Vašingtono portretas, nutapytas Gilberto Stuarto. Ši istorija tapo simboliu jos drąsos ir atsidavimo šalies ikonoms; istorikai pabrėžia, kad tikslios detalės apie portreto gelbėjimą kartais skiriasi, tačiau Dolley vaidmuo Baltųjų rūmų vertybių išsaugojime yra plačiai pripažintas.

Vėlesnis gyvenimas ir paveldas

Po prezidento kadencijų Madisonai persikėlė į savo plantaciją Montpelier (Virdžinijoje), kur tęsė politinį ir socialinį gyvenimą. Po Jameso Madisono mirties 1836 m. Dolley susidūrė su finansiniais sunkumais, daugiausia dėl problemų, susijusių su jos sūnaus Johno Payne'o Todo skolinimusi ir priklausomybe nuo azartinių žaidimų bei alkoholio. Dėl to jai teko spręsti skolų klausimus ir ieškoti paramos.

Dolley Madison mirė 1849 m. liepos 12 d. ir paliko ilgalaikį įspaudą JAV politinėje kultūroje. Ji prisimenama kaip pirmoji ponia, kuri profesionalizavo prezidentūros socialinį gyvenimą, sukūrė protokolą ir standartus, kurių vėliau laikėsi daugelis kitų pirmųjų ponių. Jos vaizdas kaip dosnios, drąsios ir įtakingos visuomenės veikėjos išliko Amerikos kolektyvinėje atmintyje.

Keletas faktų

  • Gimimo data: 1768 m. gegužės 20 d.
  • Santuoka su Jamesu Madisonu: 1794 m. rugsėjo 14 d.
  • Prezidento metai, kai ji buvo pirmoji ponia: 1809–1817 m.
  • Mirė: 1849 m. liepos 12 d.

Apibendrinant, Dolley Madison yra svarbi JAV istorijos figūra: ne tik dėl to, ką padarė 1814 m., bet ir dėl to, kaip pakeitė pirmosios ponios vaidmenį – paversdama jį viešosios diplomatijos ir nacionalinės kultūros dalimi.

Nacionalinėje pirmosios ponios bibliotekoje apie ją rašoma kaip apie žmogų, kuris savo veikla ir asmenybe prisidėjo prie šalies politinio gyvenimo formavimo ir kurio palikimas išliko svarbus Jungtinių Valstijų istorijai.