Edwin Hubble
Edwinas Powellas Hubble'as (1889 m. lapkričio 20 d. - 1953 m. rugsėjo 28 d.) - amerikiečių astronomas. Hubble'o atradimai pakeitė mokslinį požiūrį į visatą.
1925 m. jis įrodė, kad už mūsų galaktikos, Pieno kelio, egzistuoja galaktikos. Be to, jis sukūrė galaktikų klasifikavimo metodą.
Tada jis įrodė, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos. Hubble'as nustatė, kad galaktikos Doplerio efekto (raudonojo poslinkio) laipsnis didėja proporcingai jos atstumui nuo Žemės. Doplerio efektas - tai garso aukščio ar spalvos pokytis, kai objektas ar garsas priartėja (aukštesnis aukštis, ryškesnė spalva) arba nutolsta (žemesnis ir tamsesnis). Raudonasis poslinkis stebimas šviesos spektre
1929 m. Hubble'as suformulavo vadinamąjį Hubble'o dėsnį. Šis dėsnis teigia, kad kuo didesnis atstumas tarp bet kurių dviejų galaktikų, tuo didesnis jų santykinis atsiskyrimo greitis. Belgijos kunigas ir astronomas Georges'as Lemaître'as šią idėją prieš dvejus metus paskelbė neaiškiame žurnale. Nepaisant to, ši idėja iki šiol vadinama Hubble'o vardu.
Šiandien galaktikų "tariamieji greičiai" suprantami kaip dėl erdvės plėtimosi didėjantis tikrasis atstumas. Šviesa, keliaujanti per besitęsiančią erdvę, patiria Hubble'o tipo raudonąjį poslinkį.
Šis darbas padėjo nustatyti, kad visata plečiasi. Kai kas neteisingai teigia, kad Hubble'as atrado Doplerio poslinkį galaktikų spektruose, tačiau tai jau anksčiau pastebėjo Vesto Slipheris, kurio duomenimis naudojosi Hubble'as.
Hubble'o kosminis teleskopas pavadintas Hubble'o vardu.
Absorbcijos linijos tolimų galaktikų superklasterio optiniame spektre (dešinėje), palyginti su absorbcijos linijomis Saulės optiniame spektre (kairėje). Rodyklės rodo raudonąjį poslinkį. Bangos ilgis didėja link raudonojo ir toliau (dažnis mažėja).
Keturi pagrindiniai pasiekimai
Sandage'o teigimu, "Hubble" pasiekė keturis pagrindinius dalykus:
- Galaktinių (išsklaidytųjų) ir ekstragalaktinių (miglų, esančių mūsų Penkiakilmėje galaktikoje ir kitose galaktikose už jos ribų) miglų klasifikavimo sistema.
- Hubble'as galutinai išsprendė galaktikų (kaip kitų, pavyzdžiui, Pieno kelio) prigimties klausimą.
- Nustatyta, kad galaktikų pasiskirstymas pagal atstumą buvo vienodas (galaktikos buvo išsidėsčiusios visoje Visatoje, o ne kurioje nors konkrečioje vietoje).
- Nustatytas tiesinis greičio ir atstumo ryšys. Šis atradimas padėjo sukurti besiplečiančios visatos sąvoką, kuri yra šių dienų kosmologijos pagrindas.
Hubble'o asmeninė nuomonė apie duomenis
Pats Hubble'as savo 1929 m. duomenų nelaikė Visatos plėtimosi įrodymu. Dar po šešerių metų Hubble'as rašė:
"... jei raudonieji poslinkiai yra greičio poslinkiai, kuriais matuojamas plėtimosi greitis, tai besiplečiantys modeliai neabejotinai neatitinka atliktų stebėjimų... besiplečiantys modeliai yra priverstinė stebėjimų rezultatų interpretacija"
- — E. Hubble, Ap. J., 84, 517, 1936
"[Jei raudonieji poslinkiai yra Doplerio poslinkis]... dabartiniai stebėjimai rodo uždaros visatos anomaliją, kuri yra keistai maža ir tanki ir, galima pridurti, įtartinai jauna. Kita vertus, jei raudonieji poslinkiai nėra Doplerio efektas, šios anomalijos išnyksta, o stebimas regionas atrodo kaip maža, vienalytė, bet nereikšminga visatos dalis, neapibrėžtai išsiplėtusi tiek erdvėje, tiek laike."
- — E. Hubble, Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, 97, 513, 1937
Infliacija kaip ekspansijos paaiškinimas
Hubble'o žodžiai buvo pamiršti, o Visatos plėtimosi sąvoka tapo visuotinai priimtina. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio teorinių pokyčių niekas neturėjo paaiškinimo, kodėl taip atrodo. Į klausimą "kodėl visata plečiasi?" dabar galima atsakyti supratus detales apie tai, kas įvyko per pirmąją infliacinę mūsų visatos egzistavimo epochą (10-32 sekundės).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Edvinas Pauelas Hubble'as?
Atsakymas: Edvinas Pauelas Hubble'as buvo amerikiečių astronomas.
K: Kada jis gimė ir kada mirė?
A: Jis gimė 1889 m. lapkričio 20 d. ir mirė 1953 m. rugsėjo 28 d.
K: Koks jo palikimas?
A: Jo atradimai pakeitė mokslinį požiūrį į visatą.
K: Kokius tyrimus jis atliko?
A: Jis atliko astronominius tyrimus, susijusius su galaktikomis, žvaigždėmis ir kitais dangaus kūnais.
K: Kur jis dirbo?
A: Jis dirbo Mount Wilsono observatorijoje Kalifornijoje.
K: Kokius apdovanojimus jis gavo už savo darbą?
A.: Už savo indėlį į astronomiją jis gavo daugybę apdovanojimų, įskaitant Karališkosios astronomų draugijos aukso medalį 1935 m. ir Bruce'o medalį 1938 m.
