Gina Haspel — JAV CŽV direktorė, pirmoji moteris šiame poste

Gina Haspel — pirmoji moteris CŽV direktorė: JAV žvalgybos karjera, paskyrimas 2018 m., prieštaros ir jos įtaka nacionaliniam saugumui.

Autorius: Leandro Alegsa

Gina Cheri Haspel (gimė 1956 m. spalio 1 d.) – JAV žvalgybos pareigūnė. G. Haspel buvo septintoji ir pirmoji moteris, vadovavusi Centrinės žvalgybos valdybos direktorė; šias pareigas ji ėjo nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. sausio 20 d. Prezidentas Donaldas Trumpas ją nominuoti ir paskyrė į direktorės postą 2018 m. pavasarį. Prieš tapdama direktorė, ji ilgus metus dirbo CŽV operacijų srityje ir buvo CŽV direktoriaus pavaduotoja – į šias pareigas ją D. Trumpas paskyrė 2017 m. vasario mėn.

Karjera ir pareigos

G. Haspel yra karjeros žvalgybos pareigūnė, turinti daugiau nei tris dešimtmečius patirties CŽV. Daug jos darbo buvo klasifikuotas, todėl daug informacijos apie konkrečius postus ir misijas viešai nebuvo skelbiama. Vieši pranešimai nurodo, kad ji dirbo operacijų srityje įvairiose užsienio stotyse ir užėmė aukštesnes vadovaujančias pareigas agentūroje, kol 2017 m. tapo direktoriaus pavaduotoja, o 2018 m. – direktorės pavaduotojos vietą pakeitusi vadove.

Nominuoti ir patvirtinimas

2018 m. kovo 13 d. prezidentas D. Trumpas pasiūlė G. Haspel paskirti CŽV direktore vietoj Mike'o Pompeo, kuris tuo metu ėjo valstybės sekretoriaus pareigas. Jos kandidatūra sulaukė reikšmingos Kongreso ir visuomenės dėmesio. Senato Žvalgybos komitetas patvirtino jos kandidatūrą 10–5 balsais, o pilnas Senatas patvirtino ją 54–45 balsais 2018 m. gegužės 17 d. G. Haspel prisaikdinta buvo 2018 m. gegužės 21 d.

Kritika ir ginčai

Haspel nominacija sukėlė ginčų dėl jos susijimo su CŽV „sujunkintų tardymų“ (angl. enhanced interrogation) programa ir su kai kurių vaizdo įrašų, dokumentuojančių tardymus, sunaikinimu 2005 m. Kritikai teigė, kad ji dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su nehumaniškomis procedūromis. Per patvirtinimo posėdžius G. Haspel viešai teigė, kad laikosi įstatymų ir konstitucijos, o griežtuosius tardymo metodus, kaip ji teigė, laiko neteisėtais ir netinkamais taikyti ateityje.

Paveldas ir reikšmė

G. Haspel tapo istorine figūra tuo, kad pirmą kartą CŽV vadovavo moteris. Jos kadencija buvo pažymėta tiek pagyrų už patirtį žvalgyboje, tiek kritikos dėl vaidmens ankstesnėse prieštaringose programose. Po prezidento administracijos pasikeitimo 2021 m. Vasario–kovo mėnesiais CŽV direktoriumi vėliau tapo William J. Burns.

Haspel karjera atspindi sudėtingą pusiausvyrą tarp slaptumo, nacionalinio saugumo interesų ir demokratinio viešojo bei teisėtvarkos kontrolės, o jos paskyrimas paragino plačias diskusijas apie žvalgybos veiksmų teisinį ir etinį pagrindą.

Ankstyvasis gyvenimas

Haspel gimė 1956 m. spalio 1 d. Ašlande, Kentukio valstijoje.

Haspel trejus metus mokėsi Kentukio universitete, o paskutiniaisiais metais persikėlė į Luisvilio universitetą, kurį baigė 1978 m. gegužės mėn.

Ankstyvoji karjera

Haspel pradėjo dirbti CŽV 1985 m. sausio mėn. kaip ataskaitų pareigūnė. Ji ėjo daug slaptų pareigų užsienyje, daugelyje iš jų buvo stoties viršininkė. Pirmoji jos lauko užduotis buvo 1987-1989 m. Etiopijoje, Centrinėje Eurazijoje, Turkijoje, vėliau 1990-2001 m. ji buvo paskirta į kelias užduotis Europoje ir Centrinėje Eurazijoje. Nuo 1996 iki 1998 m. Haspel buvo stoties viršininkė Baku, Azerbaidžane.

CŽV direktoriaus pavaduotojas

2017 m. vasario 2 d. prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė D. Haspel CŽV direktoriaus pavaduotoja. 2017 m. vasario 8 d. daugelis Senato žvalgybos komiteto narių paprašė D. Trumpo pakeisti CŽV direktoriaus pavaduotojos paskyrimą.

CŽV direktorius (nuo 2018 m. iki dabar)

2018 m. kovo 13 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paskirs Haspel Centrinės žvalgybos valdybos direktore vietoj Mike'o Pompeo, kuris turėjo tapti naujuoju JAV valstybės sekretoriumi. Haspel tapo pirmąja moterimi, tapusia nuolatine CŽV direktore.

Daugelis žmonių nepritarė jos kandidatūrai dėl to, kad ji palaikė kankinimus ir įkalinimą vandenyje.

Gegužės 16 d. Senato Žvalgybos komitetas 10 balsais prieš 5, iš kurių du demokratai balsavo "už", patvirtino J. Haspel. Kitą dieną J. Haspel patvirtino visas Senatas, balsavęs daugiausia partijų balsais (54-45).

Asmeninis gyvenimas

1976 m. Haspel ištekėjo už Jeffo Haspelio. 1985 m. jie išsiskyrė. Haspel gyvena Ašburne, Virdžinijos valstijoje.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3