Nengō (gengō): japoniškas eros pavadinimas — istorija ir reikšmė

Nengō (gengō) — japoniškų eros pavadinimų istorija ir reikšmė: nuo VII–VIII a. imperatoriškos tradicijos iki jos įtakos Japonijos kalendoriui ir kultūrai.

Japoniškas eros pavadinimas (年号, nengō, "metų pavadinimas"), dar vadinamas gengō (元号), yra tradicinė kalendoriaus sistema, pradėta taikyti VII a. valdant imperatoriui Kōtoku. Šis kalendorius Japonijoje naudojamas nuo VIII a. pradžios.

Istorinėje japonų kalendoriaus sistemoje laikas apibrėžiamas ir skirstomas pagal eilės numerius.

Kas yra nengō / gengō?

Nengō (年号) ir gengō (元号) – tai japoniški terminai, reiškiantys eros arba "metų pavadinimo" sistemą. Praktikoje abu žodžiai vartojami tarpusavyje: nengō pažymi pačią koncepciją ("metų pavadinimas"), o gengō – alternatyvus terminas, dažnai rašomas kinų rašmenimis 元号. Eros pavadinimas paprastai sudarytas iš dviejų kanji ženklų ir yra vartojamas kaip laiko žymėjimo būdas oficialiuose dokumentuose, žiniasklaidoje ir kasdienėje apskaitoje.

Trumpa istorija

• Idėja imta iš Kinijos ir pradėta taikyti VII a.: tradicija siekia imperatoriaus Kōtoku valdymo laikus (VII a.).
• Pirmosios eros, pavyzdžiui, Taika (645 m.) ir Hakuchi, buvo skelbiamos VII a., tačiau sistema tapo nuoseklesnė nuo VIII a.
• Ankstyvaisiais laikais ero pavadinimai galėjo keistis per vieno imperatoriaus valdymą dėl įvairių priežasčių (pvz., nelaimių ar politinių sprendimų). Vėlesniais laikais šis principas kito.
• Nuo moderniosios eros (Meiji laikotarpio ir vėliau) buvo nustatyta praktika, kad ero pavadinimas keičiamas imperatoriaus mirties arba, rečiau, atsistatydinimo atveju; t. y. viena era paprastai atitinka vieną imperatoriaus valdymo laikotarpį.

Kaip veikia metų žymėjimas

Metai pagal eros pavadinimą rašomi kaip ErosPavadinimas + metai. Pirmieji metai žymimi specialiu žodžiu 元年 (gannen), pvz., Reiwa 元年 reiškia Reiwa eros pirmuosius metus. Paprasta konversijos formulė į Grigaliaus kalendorių:

• Grigaliaus metai = eros pradžios metai + (eros metai) − 1

Pavyzdžiai: Meiji (明治) – 1868–1912; Taishō (大正) – 1912–1926; Shōwa (昭和) – 1926–1989; Heisei (平成) – 1989–2019; Reiwa (令和) – nuo 2019 m. Reiwa eros pradžia – 2019 m. gegužės 1 d., kai atsistatydino imperatorius Akihito ir į sostą įžengė imperatorius Naruhito.

Dabartinė teisė ir vardų parinkimas

1979 m. priimtas 元号法 (Era Name Law) reglamentuoja ero pavadinimų naudojimą šiuolaikinėje Japonijoje. Pagal įstatymą: ero pavadinimas oficialiai skelbiamas Vyriausybės nutarimu, ir era paprastai keičiama imperatoriaus mirties arba abdiavimo atveju. Tradiciškai ero pavadinimai sudaromi iš dviejų kanji ir dažniausiai semiasi raiškos iš klasikinių kinų tekstų; išimtis – Reiwa, kuri pirmoji buvo paimta iš japoniškos literatūros (Manjōšū).

Rinkimo ir skelbimo procesas

• Kandidatus ero pavadinimams dažniausiai rengia vyriausybės paskirti ekspertai ir valstybės institucijos.
• Prieš oficialų paskelbimą valdžia atsižvelgia į kaligrafinius, istorinius ir lingvistinius aspektus – svarbu, kad kanji būtų lengvai rašomi ir suprantami.
• Oficialiai nauja era skelbiama prieš arba tą pačią dieną, kai įvyksta imperatoriaus perėjimas, ir nuo tos datos naujas pavadinimas taikomas visiems oficialiems aktams.

Praktinė reikšmė ir naudojimas

Era pavadinimai plačiai naudojami Japonijoje: oficialiuose dokumentuose, gimimo liudijimuose, verslo sutartyse, žurnalistikoje, taip pat ant monetų ir banknotų. Nors Grigaliaus kalendorius yra oficialus pasaulinis standartas, japonų visuomenėje eros sistema išlieka svarbi kultūrine ir administracine praktika, padedanti orientuotis istorijoje ir pasitikrinti teisminius ar biurokratinius terminus.

Pastabos ir ypatybės

• Ero pavadinimai gali turėti simbolinę reikšmę – jie dažnai parenkami siekiant užtikrinti palankią reikšmę ir pozityvius lūkesčius tautai.
• Ankstyvoje istorijoje ero pavadinimai kartais keitėsi dėl nelaimių ar politinių priežasčių; šiuolaikinė praktika to vengia, todėl viena era paprastai atitinka vieną imperatorių.
• Dėl senojo ir naujojo stiliaus bei skirtingų sistemos etapų, konvertuojant datas tarp sistemų kartais reikia atkreipti dėmesį į tikslias pradžios ir pabaigos datas (pvz., era, prasidėjusi metų viduryje).

Apibendrinant, nengō / gengō sistema – tai ilgai gyvavusi Japonijos tradicija, sujungusi senovines kinų įtakos elementus ir savitą japonišką kultūrinę praktiką. Ji išlieka reikšminga tiek oficialiai, tiek kasdieniame gyvenime, o moderni teisinė sistema užtikrina, kad era pavadinimų keitimas bus aiškus, stabilus ir simboliškai apgalvotas.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra japonų epochos pavadinimas?

K: Kaip istorinėje japonų kalendoriaus sistemoje apibrėžiamas ir skirstomas laikas?

K: Kas pradėjo naudoti šią kalendoriaus sistemą?

K: Kada Japonija pradėjo naudoti šią kalendoriaus sistemą?

K: Kokie kiti šio tipo kalendorių pavadinimai?

K: Kiek laiko naudojamas šis kalendoriaus tipas?

K: Ką reiškia nengō?

Paieška pagal raidę