Seras Kazuo Ishiguro OBE (g. 1954 m. lapkričio 8 d.) yra japonų kilmės britų rašytojas. 2017 m. jam paskirta Nobelio literatūros premija. Jis gimė Nagasakyje, Japonijoje; 1960 m., kai jam buvo penkeri, šeima persikėlė į Angliją. Ishiguro rašo anglų kalba ir ilgus metus gyveno ir kūrė Didžiojoje Britanijoje, kurioje vėliau gavo ir riterio titulą.

Klasikinė jo išsilavinimo kryptis: jis studijavo anglų kalbą ir filosofiją University of Kent, o vėliau įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį University of East Anglia, kur studijavo pas žymų kūrybinio rašymo dėstytoją Malcolmą Bradbury. Ishiguro kūryboje dažnai gvildenamos atminties, kaltės, asmeninės atsakomybės ir saviapgaulės temos; jo pasakojimo stilius – santūrus, nuoseklus, dažnai pasitelkiantis nepatikimus pasakotojus ir lėtą, kaupiamą emocinę įtampą.

Tarp žymesnių jo romanų yra: An Artist of the Floating World (1986), The Remains of the Day (1989), When We Were Orphans (2000) ir Never Let Me Go (2005). Už 1989 m. romaną The Remains of the Day jis pelnė Bookerio premiją. Šis romanas vėliau buvo ekranizuotas — filmas pasirodė 1993 m., jame vaidino Anthony Hopkinsas ir Emma Thompson; filmas buvo nominuotas aštuoniems "Oskarams". Romano Never Let Me Go distopinės ir etinės temos taip pat sulaukė ekranizacijos (2010), o pats romanas tapo plačiai aptarinėjamu dėl žmogaus santykio su technologijomis ir moralės ribų.

  • A Pale View of Hills (1982)
  • An Artist of the Floating World (1986)
  • The Remains of the Day (1989)
  • When We Were Orphans (2000)
  • Never Let Me Go (2005)
  • Nocturnes: Five Stories (2009) — apsakymų rinkinys
  • Klara and the Sun (2021)

Kazuo Ishiguro kūryba apdovanota daugeliu prizų ir pripažinimu tarptautiniu mastu. 1989 m. gavęs Bookerio premiją, vėliau 2017 m. jam buvo įteikta Nobelio literatūros premija už romanus, kuriuose „didžiąja emocine jėga atskleidžiama tuštuma po mūsų tariamu ryšiu su pasauliu“ (Nobelio komiteto įvertinimo idėja). 2018 m. jis buvo įšventintas į riterius už nuopelnus literatūrai.

Jo kūrybą charakterizuoja subtilus, emociškai įtvirtintas pasakojimas, kuriame dažnai atsiskleidžia personažų praeities spragos, vengimas prisipažinti ir vidiniai konfliktai. Ishiguro rečiau naudoja aštrius socialinius protestus — vietoje to jis nagrinėja, kaip asmens prisiminimai ir pasirinkimai formuoja moralinę atsakomybę. Dėl šių savybių jis priskiriamas tiek moderniosios, tiek psichologinės prozos tradicijoms, o kai kuriose knygose (pvz., Never Let Me Go, Klara and the Sun) atsiskleidžia ir mokslinės fantastikos elementai.

Be romanų, Ishiguro taip pat rašė scenarijus, pjeses ir trumpesnius tekstus. Jo darbai dažnai verčiami į kitas kalbas ir skaitomi tarptautiniu mastu, o pats autorius turi platų skaitytojų ratą tiek akademinėje, tiek populiariojoje literatūros erdvėje.