Mėlynasis poslinkis
Mėlynasis poslinkis yra vienas iš Doplerio efekto pavyzdžių. Jis yra priešingas raudonajam poslinkiui.
Doplerio mėlynąjį poslinkį sukelia šaltinio judėjimas stebėtojo link. Šis terminas taikomas bet kokiam bangos ilgio sumažėjimui dėl santykinio judėjimo, net ir už regimojo spektro ribų.
Bet kokio atsispindėjusio ar išspinduliuoto fotono ar kitos dalelės bangos ilgis sutrumpėja judėjimo kryptimi.
Doplerio mėlynasis poslinkis astronomijoje naudojamas santykiniam judėjimui nustatyti:
- Andromedos galaktika artėja prie mūsų Penkiakilometrio galaktikos, priklausančios Vietinei grupei. Stebint ją iš Žemės, jos šviesa pasižymi mėlynuoju poslinkiu.
- Dvinarės žvaigždžių sistemos komponentai, judėdami Žemės link, bus mėlynai pasislinkę
- Stebint spiralines galaktikas, į mus besisukanti pusė turės nedidelį mėlynąjį poslinkį, palyginti su nuo mūsų besisukančia puse.
- Blazarai gali skleisti reliatyvistines (artimo šviesos greičiui) sroves į mus, kurios atrodo mėlynai pasislinkusios.
- Netoli esančios žvaigždės, tokios kaip Barnardo žvaigždė, juda link mūsų, todėl atsiranda labai mažas mėlynasis poslinkis.
- Tolimų objektų (aukštas z) Doplerio mėlynąjį poslinkį galima nustatyti iš daug didesnio kosmologinio raudonojo poslinkio. Tai rodo santykinį judėjimą besiplečiančioje visatoje.
Astronomai gali nustatyti, kaip toli pasislenka šviesa, todėl, kad tam tikri cheminiai elementai, pavyzdžiui, kauluose esantis kalcis arba deguonis, kuriuo kvėpuoja žmonės, turi unikalų šviesos atspaudą, kurio neturi joks kitas cheminis elementas. Jie gali matyti, kokių spalvų šviesa sklinda iš žvaigždės, ir nustatyti, iš ko ji sudaryta. Tai sužinoję, jie stebi skirtumą tarp to, kur yra pirštų atspaudas (vadinamas spektrinėmis linijomis), ir to, kur jis turėtų būti. Tai pamatę, jie gali pasakyti, kaip toli yra žvaigždė, ar ji juda link mūsų, ar nuo mūsų, taip pat kokiu greičiu ji juda, nes kuo greičiau ji juda, tuo didesnis spektrinių linijų atstumas nuo tos vietos, kur jos turėtų būti.
Doplerio raudonasis poslinkis ir mėlynasis poslinkis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Dopplerio mėlynasis poslinkis?
A: Doplerio mėlynasis poslinkis - tai bangos ilgio sumažėjimas dėl santykinio judėjimo net už matomo spektro ribų. Jis atsiranda, kai šviesos šaltinis juda link stebėtojo.
K: Kaip astronomai gali naudoti Doplerio mėlynąjį poslinkį santykiniam judėjimui nustatyti?
A: Astronomai gali naudoti Doplerio mėlynąjį poslinkį santykiniam judėjimui nustatyti stebėdami tolimų objektų šviesos bangos ilgio pokyčius. Pavyzdžiui, jei jie stebi spiralines galaktikas, į mus besisukanti pusė turės nedidelį mėlynąjį poslinkį, palyginti su nuo mūsų besisukančia puse. Jie taip pat gali išmatuoti reliatyvistines sroves, kurios atrodo mėlynai pasislinkusios, ir netoli esančias žvaigždes, pavyzdžiui, Barnardo žvaigždę, kurios juda mūsų link ir dėl to jų mėlynasis poslinkis yra labai mažas.
Klausimas: Kaip astronomai sužino, kiek pasislenka šviesa?
A: Astronomai žino, kiek pasislenka šviesa, nes tam tikri cheminiai elementai, pavyzdžiui, kalcis ar deguonis, turi unikalius šviesos atspaudus, kurių neturi joks kitas elementas. Stebėdami skirtumą tarp šių spektrinių linijų vietos ir vietos, kurioje jos turėtų būti, astronomai gali nustatyti, kaip toli yra objektas, ar jis juda link jų, ar nuo jų, taip pat kaip greitai jis juda, nes dėl greitesnio judėjimo atstumas tarp spektrinių linijų ir numatomos jų padėties yra didesnis.
K: Kas lemia raudonąjį poslinkį?
A: Raudonąjį poslinkį sukelia šaltinio judėjimas tolyn nuo stebėtojo, dėl kurio padidėja jo bangos ilgis. Jis atsiranda, kai objektas tolsta nuo Žemės dėl erdvėlaikio plėtimosi arba kosminio plėtimosi, kurį sukelia tamsioji energija, laikui bėgant stumianti materiją.
K: Ką reiškia "didelė z"?
A: Didelis z reiškia objektus, turinčius didelį raudonąjį poslinkį, o tai rodo, kad jie yra labai tolimi ir sparčiai tolsta nuo Žemės dėl kosminio plėtimosi, kurį sukelia tamsioji energija, laikui bėgant stumianti materiją.
K: Kuo skiriasi kosmologinis raudonasis poslinkis nuo Doplerio mėlynojo poslinkio?
A: Kosmologinis raudonasis poslinkis skiriasi nuo Doplerio mėlynojo poslinkio, nes kosmologinis raudonasis poslinkis atsiranda dėl kosminio plėtimosi, o Doplerio mėlynasis poslinkis - dėl santykinio judėjimo tarp dviejų objektų, pavyzdžiui, kai vienas objektas artėja prie kito objekto arba vienas iš dvinarės žvaigždžių sistemos komponentų juda link Žemės.
