Formulės 1 taškų sistema: istorija ir skaičiavimo taisyklės

Formulė‑1 taškų sistema: išsamiai apie jos istoriją, pokyčius ir skaičiavimo taisykles — nuo 1950 m. iki dabartinių F1 reglamentų.

Formulės-1 pasaulio čempionato taškų skaičiavimo sistema yra taisyklių rinkinys, kurį nustato Tarptautinė automobilių federacija (FIA). Ši sistema taikoma nuo 1950 m. sezono ir nusprendžia vairuotojų ir konstruktorių (komandų) čempionatų nugalėtojus: titulai įteikiami tam vairuotojui ir tai konstruktorių komandai, kurie per sezoną surenka daugiausiai taškų.

Istorija trumpai

Taškų skirstymas per rekordinius metus keitėsi kelis kartus. Pradžioje (1950–1959) sistema apdovanojo tik geriausiai finišavusius ir, be to, buvo skiriamas papildomas taškas už greičiausią ratą (1950–1959 m.). Vėlesniais dešimtmečiais buvo skiriami taškai skirtingam skaičiui pozicijų ir įvairiomis skalėmis – keitėsi taškų reikšmės ir pozicijų skaičius.

Iki 1990 m. taip pat buvo dažnai taikoma taisyklė, kad sezono rezultatui įskaitomi tik tam tikri lenktynininko geriausi rezultatai (pvz., „geriausių X lenktynių“ sistema). Dėl to 1988 m. įvyko žymus atvejis: Alainas Prostas ir Ayrtonas Senna, abu "McLaren" komandos lenktynininkai, sezoną baigė su skirtingais bendrais ir įskaitiniais taškų skaičiais. Iš viso A. Prostas surinko 105 taškus, iš kurių į čempionato įskaitą buvo įtraukti 87; Senna surinko 94 taškus, iš kurių įskaityta 90 — todėl čempionu tapo Senna (1988 m. pavyzdys).

Nuo 1991 m. taisyklė buvo pakeista taip, kad į čempionato rezultatą įtraukiami visi sezono lenktynių rezultatai (nebenaudojant „tik geriausių rezultatų“ sistemos), todėl rezultatai ėmė būti skaičiuojami tiesiogiai pagal kiekvienose lenktynėse gautus taškus.

Dabartinė sistema (nuo 2010 m. ir vėlesni patikslinimai)

Dabartinė taškų sistema buvo įdiegta 2010 m. sezonui ir buvo sukurta taip, kad taškus galėtų rinkti daugiau lenktynininkų ir komandų nei ankstesnėse sistemose. Pagrindiniai principai (su vėlesnėmis pataisomis):

• Taškai skiriami pagal finišo vietą — dabar taškai skiriami top 10 pozicijų (išskyrus atvejus su specialiomis lenktynių formomis).
• Pagrindinė 2010 m. įvestoji skalė (ir naudojama iki šiandien su tam tikrais patikslinimais) laimėtojui: 25 taškai; antrai vietai: 18; trečiai: 15; ketvirtai: 12; penktai: 10; šeštai: 8; septintai: 6; aštuntai: 4; devintai: 2; dešimtai: 1.
• Komandų (konstruktorių) įskaitoje taškai skaičiuojami sudedant abu komandos vairuotojų gautus taškus.
• 2019 m. sugrąžintas papildomas taškas už greičiausią ratą, tačiau jis skiriamas tik tuo atveju, jei to lenktynininko finišo pozicija yra top 10 (šie apribojimai taikomi dėl saugumo ir sąžiningumo sumetimų).
• Taip pat pastaraisiais sezonais buvo įvestos papildomos lenktynių formos (pvz., sprinto lenktynės), už kurias skiriami nedideli papildomi taškai — ši taisyklė gali keistis priklausomai nuo sezono reglamento.

Kaip sprendžiami lygybės atvejai

Jei du vairuotojai arba komandos surenka vienodą taškų skaičių sezono pabaigoje, sprendimą lemia aukštesnių finišų skaičius (pirmiausia – laimėjimų skaičius, jei lygios – antrų vietų skaičius ir t. t.).

Keletas istorinių pavyzdžių

Istorijoje yra pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip taisyklių pakeitimai gali paveikti čempionato baigtį. Pavyzdžiui, dominuojantis vairuotojas pagal surinktus taškus tam tikrais sezonais yra Jimas Clarkas — 1963 ir 1965 m. jis surinko po 54 taškus (abu sezonai po 6 pergales). Pastaraisiais metais ryškią dominavimą demonstravo Michaelis Šumacheris: 2002 m. sezone jis kiekvienose lenktynėse užėmė vietą ant podiumo (vienas iš trijų geriausiųjų) ir surinko 144 taškus iš 170 galimų.

Konkurencijos pavyzdžiai komandų lygyje: 1988 m. labai dominuojanti buvo "McLaren" — komanda surinko 199 taškus iš galimų 240 ir laimėjo čempionatą su didele persvara. Kita ryški komandinė dominavimo pavyzdys – 2002 m. "Ferrari", kuri konstruktorių įskaitoje surinko 221 tašką iš galimų 340 ir laimėjo čempionatą didele persvara.

Santrauka

Formulės‑1 taškų sistema evoliucionavo nuo paprastų apdovanojimų už vieną greičiausią ratą ir kelias vietas finiše iki sudėtingesnių skalės sprendimų, skirtų įtraukti daugiau dalyvių. Svarbiausi momentai – keitimai, kurie kito skiriamų vietų skaičių, taškų dydžius ir taisykles dėl to, kurie rezultatai įskaičiuojami į bendrą sezoninę įskaitą. Dabartinės taisyklės (po 2010 m. pakeitimų ir vėlesnių pataisų) siekia didesnės konkurencijos ir skaidrumo, tačiau reglamentas vis dar koreguojamas reaguojant į sporto trumpalaikius eksperimentus (pvz., sprinto lenktynes) ir saugumo aspektais grindžiamus pakeitimus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra "Formulės-1" pasaulio čempionato taškų skaičiavimo sistema?

K: Kaip taškai buvo skiriami 1950-aisiais?

K: Kas lėmė neįprastą rezultatą 1988 m.?

K: Kada buvo įvesta nauja visų lenktynių skaičiavimo sistema?

K: Kokie pakeitimai buvo padaryti 2010 m. sezone?

K: Kas laikomas dominuojančiu vairuotojų čempionu pagal surinktus taškus?

K: Kas pastaruoju metu dominavo konstruktorių čempionate?

Paieška pagal raidę