Matilda Marija Feliksovna Kšesinskaja (g. 1872 m. rugpjūčio 31 d. (senojo stiliaus rugpjūčio 19 d.) – m. 1971 m. gruodžio 6 d.) buvo rusų balerina lenkų kilmės šeimoje, ilgus metus laikyta viena ryškiausių carinės Rusijos scenos žvaigždžių. Nuo 1921 m. ji taip pat buvo žinoma kaip Jos Didenybė kunigaikštienė Romanova-Krasinskaja. Vakaruose ją dažniau vadino Matilda Kšesinskaja arba Mathilde Kschessinskaya.
Ankstyvas gyvenimas ir mokymai
Kšesinskaja gimė muzikaliame ir šokio tradicijas puoselėjančiame name. Jos tėvas, Feliksas Krzesińskis, ir brolis taip pat šoko Sankt Peterburge, todėl šokio aplinka jai buvo pažįstama nuo vaikystės. Ji mokėsi Imperatoriškojoje baleto mokykloje (Imperial Theatrical School) ir anksti išsiskyrė technika bei scenine charizma, kas vedė ją į profesionalią Mariinsky (Imperial) trupę.
Scena ir karjera
Kšesinskaja pakilo iki aukščiausio baleto rango – ji pelnė primabalerinos assolutos statusą, reiškiančią ypatingą techninį meistriškumą ir sceninį autoritetą. Per savo karjerą ji atliko svarbius vaidmenis ir tapo įtakinga figūra Peterburgo balete: jos įvaizdis, mokymo metodai ir gebėjimas pritraukti auditoriją darė didelę įtaką repertuarui ir trupės gyvenimui. Dėl privilegijų ir patronažo, kurį jai suteikė aukšti rūmų asmenys, ji kėlė ir pavydą, ir pasipriešinimą tarp kitų šokėjų.
Santykiai su Nikolajumi II
Kšesinskaja tapo ir istorine figūra ne tik scenoje, bet ir carinės šeimos kontekste: ji buvo būsimojo Rusijos caro Nikolajaus II meilužė. Su Nikolajumi ji bendravo nuo 1890 m., kai jis dar buvo didysis kunigaikštis, o ji – vos septyniolikos. Šeimos pažintis įvyko po jos baigiamojo spektaklio; jų santykiai tęsėsi apie trejus metus. Santykiai nutrūko 1894 m., kai, netrukus po savo tėvo caro Aleksandro III mirties, Nikolajus vedė Heseno–Darmštato princesę Aliksę, kuri tapo imperatoriene Aleksandra Fiodorovna.
Vėlesnis gyvenimas ir palikimas
Po ilgų metų scenos veiklos Kšesinskaja išgyveno revoliucinius įvykius Rusijoje ir, kaip ir dauguma carinės kultūros atstovų, pasitraukė į užsienį po 1917 m. revoliucijų. Gyvendama emigracijoje, ji dėstė baletą, dalyvavo kultūriniame gyvenime ir parašė atsiminimus, kuriuose aprašė savo sceninę karjerą, santykius su rūmais ir baleto scenos ypatumus carmečiu. Mirė 1971 m. gruodžio 6 d., būdama 99 metų; jos ilgai trunkanti gyvenimo ir profesinė istorija išliko svarbi studijuojant carinės Rusijos scenos ir baleto raidą.
Kšesinskajos gyvenimas – tai derinys sceninės meistrystės, asmeninių dramų ir ryšių su aukščiausiomis to meto valdžios grandimis. Ji išliko viena įtakingiausių figūrų Rusijos baleto istorijoje, o jos atsiminimai ir mokymo palikimas tebeįdomina istorikus bei baleto mylėtojus.