Bošin karas (1868–1869): Japonijos pilietinis karas ir Meidži restauracija
Bošin karas (1868–1869): išsamus pasakojimas apie Japonijos pilietinį karą, Meidži restauraciją, Tokugavos pabaigą ir modernios Japonijos gimimą.
Bošin karas (戊辰戦争, Boshin Sensō, "Jang Žemės drakono metų karas"), kartais vadinamas Japonijos revoliucija, buvo pilietinis karas Japonijoje, vykęs 1868-1869 m. tarp valdančiojo Tokugavos šiogunato pajėgų ir Meidži politinės valdžios atkūrimo imperatoriškajam dvarui siekiančiųjų.
Bošin karas buvo esminis posūkio taškas Japonijos istorijoje: jis užbaigė ilgus Tokugavos šiogunato valdymo metus ir atvėrė kelią Meidži restauracijos procesui, kuris centralizavo valdžią, skatino modernizaciją ir integravo vakarietišką technologiją bei karinę organizaciją. Konfliktą pradėjo politiniai bei socialiniai prieštaravimai – dalis valstybinių didikų (daimijų), ypač Satsuma ir Chōshū srities pajėgos, rėmė imperatoriaus sugrąžinimą į politinę galią, tuo tarpu daugelis šiogunato rėmėjų siekė išlaikyti seną feodalinę struktūrą.
Priežastys
Pagrindinės konflikto priežastys buvo:
- Politinė krizė ir šiogunato delegitimizavimas po ilgų kontaktų su Vakarais bei ekonominių ir karininių iššūkių;
- Augantis imperatoriaus ir reformatorių judėjimas, reikalavęs atkurti imperatoriškąją valdžią ir nutraukti užsienio įtaką;
- Modernizacijos poreikis ir skirtingos vizijos, kaip Japonija turėtų reaguoti į tarptautinę dimensiją – kai kurie norėjo greitų reformų, kiti troško išsaugoti tradicinį tvarką.
Pagrindinės kovos ir etapai
- Toba–Fushimi (1868 sausio) – sprendžianti pergalė imperatoriškajai sąjungai; ši pergalė nuvylė šiogunato moralę ir atvėrė kelią į Edo.
- Ėglus / Edo perdavimas (1868 kovas–gegužė) – Tokugavos valdžia, vadovaujama šioguno Tokugawa Yoshinobu, galiausiai susitarė perduoti valdžią be didelio miesto sunaikinimo; tai leido santykinai taikiai užbaigti šiogunato administravimą.
- Aizu (1868 spalis–lapkritis) – ilgai trunkantis ir žiaurus mūšis, kuriame dalyvavo gausios Tokugavos pozicijos; Aizu pajėgos buvo nugalėtos, o tai sutriuškino vieną iš pagrindinių šiogunato rėmėjų bastionų.
- Hokkaidō ir Ezo Respublika / Hakodate (1868–1869) – paskutinė didesnė rezistencijos vieta, kur Tokugavos likučiai, su kai kurių Prancūzų karininkų pagalba (pvz., Jules Brunet), susikūrė trumpalaikę „Ezo Respubliką“; ji buvo nugalėta 1869 m. gegužę – tai simboliškai užbaigė karą.
Užsienio įtaka ir technologijos
Nors Bošin karas buvo daugiausia vidaus konfliktas, jam didelę įtaką turėjo Vakarų technologijos ir užsienio patarėjai. Kai kurios didžiosios jėgos tiekė ginklus, laivus arba teikė karinę konsultaciją. Ypatingai žinoma Prancūzijos karių ir karininkų parama kai kuriems šiogunato šalininkams; kai kurie jų, pavyzdžiui, Jules Brunet, netgi dalyvavo kovose šiaurėje. Šis kontaktas su Vakarais paskatino Japonijos vadovus dar labiau išmokti ir vėliau pritaikyti Vakarų karinę techniką ir organizaciją Meidži eroje.
Pasekmės
Bošin karo rezultatas lėmė šiuos svarbius pokyčius:
- Šiogunato pabaiga ir Meidži restauracija: politinė galia buvo sugrąžinta imperatoriui, o Meidži vyriausybė ėmėsi plataus masto reformų;
- Feodalinės sistemos griūtis: 1871 m. buvo panaikintos daugelio hanų (feodalinių regionų) privilegijos ir įvestas centralizuotas administracinis vienetas;
- Modernizacija: pradėtos reformos kariuomenėje (universalus šaukimas), transporto infrastruktūroje (geležinkeliai), pramonėje bei švietime – tai padėjo Japonijai tapti greitai modernėjančia valstybe;
- Kultūrinės ir socialinės permainos: pablogėjo samurajų klasės statusas, kiti socialiniai sluoksniai keitė savo vaidmenis ir lūkesčius.
Žmonių aukos ir paveldas
Tikslių žuvusių skaičių sunku nustatyti; manoma, kad Bošin kare žuvo keli tūkstančiai karių ir nemažai civilių. Karas paliko gilų pėdsaką Japonijos visuomenėje – tiek materialiai, tiek kultūriškai. Meidži restauracija, kurios užuomazgos susiformavo Bošin karo metu, nulėmė Japonijos transformaciją iš feodalinės į šiuolaikinę imperiją, kuri per kelis dešimtmečius tapo viena iš regiono galingųjų valstybių.
Bošin karas — tai ne tik karo epizodas, bet ir Japonijos modernizacijos pradžios simbolis: konfliktas, kuriame senoji ir naujoji tvarka susidūrė ir iš kurio iškilo visiškai kitokia valstybė.
Bošino karo (1868-1969 m.) kampanijos žemėlapis. Vakarinės Satsumos, Chōshū ir Tosos žemės (raudonai) suvienijo jėgas ir nugalėjo šiogunato pajėgas prie Toba-Fushimi, o paskui palaipsniui perėmė likusios Japonijos dalies kontrolę iki galutinio susidorojimo šiaurinėje Hokkaidō saloje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Bošino karas?
A: Bošino karas buvo pilietinis karas Japonijoje, vykęs 1868-1869 m.
K: Kas kovojo Bošinų kare?
A: Karas vyko tarp valdančiojo Tokugavos šiogūnato ir tų, kurie siekė Meidži politinės valdžios atkūrimo imperatoriškajame dvare.
K: Kada vyko Bošino karas?
A: Bošin karas vyko 1868-1869 m.
K: Kas buvo Meidži restauracija?
A: Meidži restauracija buvo Japonijos istorijos laikotarpis, kai politinė valdžia buvo sugrąžinta Imperatoriškajam dvarui.
K: Kodėl įvyko Bošino karas?
A: Bošin karas įvyko, nes kai kurios Japonijos grupės norėjo, kad politinė valdžia būtų sugrąžinta Imperatoriškajam dvarui, o Tokugavų šiogūnatas norėjo išlaikyti savo valdžią.
K: Kaip kitaip vadinamas Bošinų karas?
A: Bošin karas kartais vadinamas Japonijos revoliucija.
K: Kas laimėjo Bošino karą?
A: Bošinų kare nugalėjo Meidži restauracijos siekiančios jėgos.
Ieškoti