Tiberijus — Romos imperatorius (14–37 m.): biografija ir valdymas
Tiberijus — Romos imperatorius (14–37): išsamioji biografija ir valdymo analizė: karinė karjera, politinė strategija, sąmokslai, Kapris ir paveldas.
Tiberijus (Tiberijus Julijus Cezaris Augustas, g. 42 m. lapkričio 16 d. pr. m. e. – m. 37 kovo 16 d.) buvo antrasis Romos imperatorius, valdęs nuo 14 iki 37 m. po Kr. Jo motina Livia vėliau ištekėjo už Oktaviano (vėliau žinomo kaip Augustas), todėl Augustus tapo Tiberijaus patėviu. Tiberijus buvo patyręs generolas ir administratorius, kurio ilga karinė ir politinė karjera padarė didelę įtaką ankstyvajai principato epochai.
Ankstyvas gyvenimas ir karjera
Tiberijus kilęs iš senos plebėjų-kilmingos šeimos. Jaunystėje jis dalyvavo armijos žygiuose, kovojo Illyricume ir kituose regionuose, vėliau pelnė pagarbą kaip taktiškas ir disciplinuotas karys. Jis buvo vedęs Vipsaniją Agripiną, su kuria susilaukė sūnaus Druso. Vėliau, per politinius Augusto sprendimus, Tiberijus buvo priverstas išsiskirti ir vėliau tuoktis su Augusto dukra Julija — ši santuoka nebuvo laiminga.
Karinė veikla ir ankstyvas imperatoriaus valdymas
Tiberijus garsėjo kaip vienas geriausių savo laikų Romos generolų: jis tvirtino imperijos šiaurinę sieną, vykdė kampanijas Pannonia ir palei Reino–Duno (Rhine–Danube) sritį, malšino sukilimus ir organizavo legionų discipliną. Po Augusto mirties 14 m. Tiberijus perėmė valdžią ir pirmuosius savo valdymo metus skyrė stabilumui atstatyti — jis tęstiniu būdu palaikė Augusto vykdytą politiką, rūpinosi iždo politika ir administracija, stengėsi vengti didelių karinių nuotykių, bet užtikrinti tvarką pasienyje.
Santykiai su Senate ir vidaus politika
Pradiniu laikotarpiu Tiberijaus valdymas buvo santūrus ir efektyvus: jis gerbė Augusto palikimą, stengėsi lėtinti išlaidų augimą bei išlaikyti platesnę administracinę tvarką. Tačiau po 23 m., kai mirė jo sūnus Drusas, imperatoriaus asmeninis susidomėjimas viešais reikalais sumažėjo, o jo santykiai su Senate suprastėjo. Išaugę įtampa ir paranoja lėmė vis dažnesnius teismus dėl didybės nusikaltimų (maiestas) — čia smarkiai įsitraukė ir vėliau įgavo šlovės bei baimės vardą imperijos politinis tarnas Sejanas.
Perkėlimas į Kaprio salą ir Sejano įtaka
26 m. Tiberijus persikėlė iš Romos į Kaprio salą, kurią padarė savo pagrindine gyvenamąja vieta. Iš ten jis valdė nuotoliniu būdu ir daugiausia rėmėsi savo pretorijaus pajėgų vadovybe. Tiberijus paliko administravimą iš esmės pretorijaus vadovo rankose; šią pareigybę užėmė garsusis pretorijaus prefekto Sejanas, kuris tapo faktiniu Romos valdovu. Seianas didino savo galias, rengė sąmokslus prieš politinius oponentus ir siekė pašalinti tuos, kurie kliudė jo ambicijoms, net žudydamas jam prieštaraujančius asmenis.
Įspėtas ir susirūpinęs dėl Sejano ambicijų, Tiberijus galutinai suorganizavo kontrplaną: Sejano įtaka buvo nutraukta, jis įvykdė jam mirties bausmę (31 m.). Tačiau po Sejano nuopuolio sekė dar vienas smurtinių represijų periodas — vyko teismai ir egzekucijos žmonėms, kurie buvo susiję su Sejanu arba kuriuos imperatorius laikė pavojingais.
Mirtis ir įpėdinystė
Tiberijus mirė 37 m. kovo 16 d. Romoje; jam mirus sostą užėmė Kaligula (Gajus Julijus Cezaris Germanikas), kuris buvo Tiberijaus anūkas ir įvaikis. Kaligulos atėjimas į valdžią žymiai pakeitė imperijos politiką ir nuotaikas Romoje.
Vertinimas ir palikimas
Antikiniai istorikai (pvz., Tacitas, Suetonijus, Kasijus Dionas) dažnai piešė Tiberijų kaip atšiaurų, įtartiną ir introvertišką valdovą, pabrėždami jo atsiskyrimą ir brutalumą vėlesniais metais. Tačiau modernūs istorikai linkę būti nuosaikesni: jie pažymi, kad Tiberijus buvo kompetentingas administratorius ir puikus karinis vadas, kuris išsaugojo stabilumą po Augusto ilgos ir trikdančios transformacijos į principatą. Jo valdymo pabaigos smurtas ir išpūtusios represijos sumažino populiarumą ir ilgalaikį reputaciją, tačiau jo rūpestis iždu ir pasienio saugumu turėjo reikšmės Romos valstybės tvarumui.
Pakilimas į valdžią
Nuo 6 m. pr. m. e. Tiberijus dalijosi Augusto tribūno įgaliojimais, bet netrukus išvyko į pensiją Rodo mieste. Pranešama, kad jis nenorėjo toliau dalyvauti politikoje. p117 p46 Po ankstyvos Augusto jaunų vaikaičių-sūnų Lucijaus ir Gajaus mirties atitinkamai 2 ir 4 m. pr. m. e. ir ankstesnės jo paties brolio Druso mirties (9 m. pr. m. e.) Tiberijus 4 m. pr. m. e. birželio mėn. buvo atšauktas į Romą, kur Augustas jį įsivaikino su sąlyga, kad jis savo ruožtu įsivaikins jo sūnėną Germaniką. p119 Taip buvo tęsiama tradicija pristatyti bent dvi įpėdinių kartas.
Tais pačiais metais Tiberijui buvo suteikti tribūno ir prokonsulo įgaliojimai, užsienio karalių pasiuntiniai turėjo atiduoti jam pagarbą, o 13 m. jis buvo apdovanotas antruoju triumfu ir jam suteiktas tokio pat lygio imperiumas kaip ir Augustui. p119/120 Tiberijus deramai perėmė Augusto titulus, kai 14 m. po Kr. baigėsi ilgas senolio valdymas.
Tiberijus imperatorius
Netrukus iškilo problemų. Šiauriniai legionai negavo užmokesčio ir sukilo. Germanikas ir Tiberijaus sūnus Drusas buvo išsiųsti su nedidelėmis pajėgomis, kad numalšintų sukilimą ir sugrąžintų legionus į tvarką. Germanikas sutelkė maištininkus ir vadovavo trumpam žygiui per Reiną į germanų teritoriją, pareikšdamas, kad bet koks lobis, kurį jie galės pagrobti, bus įskaitytas kaip premija. Germaniko pajėgos prasiveržė per Reiną ir greitai užėmė visą teritoriją tarp Reino ir Elbės. Taip Germanikas sudavė didelį smūgį Romos priešams ir numalšino kariuomenės sukilimą, o tai dar labiau padidino jo šlovę Romos žmonių akyse.
Po to, kai buvo atšauktas iš Germanijos, Germanikas 17 m. po Kr. Romoje atšventė triumfą - pirmąjį pilną triumfą, kurį miestas matė nuo Augusto triumfo 29 m. prieš Kristų. Dėl to 18 m. po Kr. germanikui buvo suteikta rytinės imperijos dalies kontrolė, kaip prieš tai buvo gavę ir Agrippa, ir Tiberijus, ir jis neabejotinai tapo Tiberijaus įpėdiniu. Tačiau ir vėl įvyko tragedija, nes Germanikas po metų mirė, matyt, apsinuodijęs.
Tiberijus ir Sejanas
15 m. po Kr. tapęs pretorijonu prefektu, Seianas imperatoriškajai šeimai tarnavo beveik dvidešimt metų. Druso mirtis išaukštino Sejaną. Tiberijus liepė pastatyti Seiano statulas visame mieste, ir Seianas tapo vis labiau pastebimas, kai Tiberijus pradėjo visiškai pasitraukti iš Romos. Galiausiai, 26 m. po Kr. Tiberijaus pasitraukus į Kaprį, Seianas liko vadovauti visam valstybės mechanizmui ir Romos miestui.
Sejano padėtis buvo ne visai kaip įpėdinio. Atrodo, kad Livijos (trečiosios Augusto žmonos ir patarėjos) buvimas kurį laiką stabdė jo valdžią. Jos mirtis 29 m. po Kr. viską pakeitė. Seianas Romoje pradėjo senatorių valymo procesus. Germaniko našlė Agripina Vyresnioji ir du jos sūnūs buvo suimti ir ištremti 30 m. po Kr. ir vėliau visi mirė įtartinomis aplinkybėmis.
Atsakydamas Tiberijus gudriai manevravo. Jis žinojo, kad nedelsiant pasmerkti Sejaną gali nepavykti. Kadangi jis ir Seianas tuo metu buvo bendri konsulai, Tiberijus atsistatydino iš konsulo pareigų ir privertė Seianą padaryti tą patį. Tai atėmė didžiąją dalį teisinių Seiano galių ir apsaugos. Tada 31 m. po Kr. Seianas buvo pakviestas į Senato posėdį, kuriame buvo perskaitytas Tiberijaus laiškas, smerkiantis Seianą ir nurodantis jį nedelsiant nužudyti. Makro buvo paskirtas pretorijaus prefektu, kuriam buvo pavesta pašalinti Seianą. Sejanas buvo teisiamas, o jam ir keliems jo kolegoms per savaitę buvo įvykdyta mirties bausmė.
Vėliau vyko daugiau išdavystės procesų. Tacitas rašo, kad Tiberijaus valdymo pradžioje jis nedvejojo, tačiau dabar, gyvenimo pabaigoje, atrodo, kad jis tai darė be gailesčio. Tačiau keli šiuolaikiniai istorikai suabejojo Tacito vaizduojamu tironišku, kerštingu imperatoriumi. Žymus senovės istorikas Edvardas Togo Salmonas (Edward Togo Salmon) savo veikale "Romos pasaulio istorija nuo 30 m. pr. m. e. iki 138 m. po Kr:
"Per visus dvidešimt dvejus Tiberijaus valdymo metus išdavyste buvo apkaltinti ne daugiau kaip penkiasdešimt du asmenys, iš kurių beveik pusė išvengė apkaltinamojo nuosprendžio, o keturi nekalti nuteistieji tapo ne imperatoriaus tironijos, o pernelyg didelio senato uolumo aukomis".
Romėnų aureus (auksinė moneta), nukaldinta 36 m. po Kr., vaizduojanti Tiberijų, o reverse - Liviją, vaizduojančią Pax (taiką).
Villa Jovis griuvėsiai Kapryje, kur Tiberijus praleido daugelį paskutiniųjų savo gyvenimo metų, palikdamas imperijos valdymą prefektui Sejanui.
Paskutiniai metai
Paskutinieji Tiberijaus metai pasižymėjo tuo, kad jis visiškai nebuvo Romoje ir neveikė kaip imperatorius. Jis jau buvo 70-ies metų senukas ir sprendimus palikdavo priimti Romos pareigūnams. Jis nieko nedarė, kad užkirstų kelią savo sūnėno Kaligulos iškilimui, kuris dabar buvo populiarus tarp žmonių (kaip vienintelis išgyvenęs Germaniko sūnus) ir kurį rėmė prefektas Makro. 35 m. Tiberijus padarė Kaligulą ir savo anūką Gemelį bendrais paveldėtojais, o po dvejų metų, būdamas 78-erių, mirė. Kai kurie spėja, kad Makro ir Kaligula paskubino senojo imperatoriaus mirtį. Nepriklausomai nuo to, Kaligula turėjo tapti Tiberijaus įpėdiniu imperatoriaus poste.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tiberijus?
A: Tiberijus buvo antrasis Romos imperatorius, valdęs nuo 14 iki 37 m. po Kr. ir buvęs Cezario Augusto posūnis.
K: Kokie buvo Tiberijaus, kaip generolo, pasiekimai?
A: Tiberijus buvo vienas didžiausių Senovės Romos generolų, savo žygiais saugojęs šiaurinę sieną.
K: Kiek laiko Tiberijus valdė kaip imperatorius?
A: Tiberijus valdė 22 metus.
K: Kokia buvo Tiberijaus valdymo kokybė?
Atsakymas: Pirmoji Tiberijaus imperatoriavimo dalis buvo puiki, tačiau po jo sūnaus Druso mirties 23 m. valdymo kokybė smuko ir baigėsi teroru.
K: Kur Tiberijus persikėlė 26 m. ir kas dėl to įvyko?
A: 26 m. Tiberijus persikėlė iš Romos į Kaprio salą, dėl to, tikėtina, pablogėjo jo valdymo kokybė, nes jo nesąžiningas pretorių prefektas Sejanas tapo faktiniu Romos valdovu ir rengė sąmokslus prieš jį.
Klausimas: Kaip Tiberijus reagavo į Sejano sąmokslą?
A: Įspėtas apie tai, Tiberijus surengė priešingą sąmokslą, kad pašalintų Seianą iš oficialių pareigų ir galiausiai įvykdė jam mirties bausmę.
K: Kas po Tiberijaus mirties tapo jo įpėdiniu?
A: Mirus imperatoriui, jo įpėdiniu tapo Tiberijaus sūnėnas ir įvaikintas anūkas Kaligula.
Ieškoti