Tiberijus (Tiberijus Julijus Cezaris Augustas, g. 42 m. lapkričio 16 d. pr. m. e. – m. 37 kovo 16 d.) buvo antrasis Romos imperatorius, valdęs nuo 14 iki 37 m. po Kr. Jo motina Livia vėliau ištekėjo už Oktaviano (vėliau žinomo kaip Augustas), todėl Augustus tapo Tiberijaus patėviu. Tiberijus buvo patyręs generolas ir administratorius, kurio ilga karinė ir politinė karjera padarė didelę įtaką ankstyvajai principato epochai.

Ankstyvas gyvenimas ir karjera

Tiberijus kilęs iš senos plebėjų-kilmingos šeimos. Jaunystėje jis dalyvavo armijos žygiuose, kovojo Illyricume ir kituose regionuose, vėliau pelnė pagarbą kaip taktiškas ir disciplinuotas karys. Jis buvo vedęs Vipsaniją Agripiną, su kuria susilaukė sūnaus Druso. Vėliau, per politinius Augusto sprendimus, Tiberijus buvo priverstas išsiskirti ir vėliau tuoktis su Augusto dukra Julija — ši santuoka nebuvo laiminga.

Karinė veikla ir ankstyvas imperatoriaus valdymas

Tiberijus garsėjo kaip vienas geriausių savo laikų Romos generolų: jis tvirtino imperijos šiaurinę sieną, vykdė kampanijas Pannonia ir palei Reino–Duno (Rhine–Danube) sritį, malšino sukilimus ir organizavo legionų discipliną. Po Augusto mirties 14 m. Tiberijus perėmė valdžią ir pirmuosius savo valdymo metus skyrė stabilumui atstatyti — jis tęstiniu būdu palaikė Augusto vykdytą politiką, rūpinosi iždo politika ir administracija, stengėsi vengti didelių karinių nuotykių, bet užtikrinti tvarką pasienyje.

Santykiai su Senate ir vidaus politika

Pradiniu laikotarpiu Tiberijaus valdymas buvo santūrus ir efektyvus: jis gerbė Augusto palikimą, stengėsi lėtinti išlaidų augimą bei išlaikyti platesnę administracinę tvarką. Tačiau po 23 m., kai mirė jo sūnus Drusas, imperatoriaus asmeninis susidomėjimas viešais reikalais sumažėjo, o jo santykiai su Senate suprastėjo. Išaugę įtampa ir paranoja lėmė vis dažnesnius teismus dėl didybės nusikaltimų (maiestas) — čia smarkiai įsitraukė ir vėliau įgavo šlovės bei baimės vardą imperijos politinis tarnas Sejanas.

Perkėlimas į Kaprio salą ir Sejano įtaka

26 m. Tiberijus persikėlė iš Romos į Kaprio salą, kurią padarė savo pagrindine gyvenamąja vieta. Iš ten jis valdė nuotoliniu būdu ir daugiausia rėmėsi savo pretorijaus pajėgų vadovybe. Tiberijus paliko administravimą iš esmės pretorijaus vadovo rankose; šią pareigybę užėmė garsusis pretorijaus prefekto Sejanas, kuris tapo faktiniu Romos valdovu. Seianas didino savo galias, rengė sąmokslus prieš politinius oponentus ir siekė pašalinti tuos, kurie kliudė jo ambicijoms, net žudydamas jam prieštaraujančius asmenis.

Įspėtas ir susirūpinęs dėl Sejano ambicijų, Tiberijus galutinai suorganizavo kontrplaną: Sejano įtaka buvo nutraukta, jis įvykdė jam mirties bausmę (31 m.). Tačiau po Sejano nuopuolio sekė dar vienas smurtinių represijų periodas — vyko teismai ir egzekucijos žmonėms, kurie buvo susiję su Sejanu arba kuriuos imperatorius laikė pavojingais.

Mirtis ir įpėdinystė

Tiberijus mirė 37 m. kovo 16 d. Romoje; jam mirus sostą užėmė Kaligula (Gajus Julijus Cezaris Germanikas), kuris buvo Tiberijaus anūkas ir įvaikis. Kaligulos atėjimas į valdžią žymiai pakeitė imperijos politiką ir nuotaikas Romoje.

Vertinimas ir palikimas

Antikiniai istorikai (pvz., Tacitas, Suetonijus, Kasijus Dionas) dažnai piešė Tiberijų kaip atšiaurų, įtartiną ir introvertišką valdovą, pabrėždami jo atsiskyrimą ir brutalumą vėlesniais metais. Tačiau modernūs istorikai linkę būti nuosaikesni: jie pažymi, kad Tiberijus buvo kompetentingas administratorius ir puikus karinis vadas, kuris išsaugojo stabilumą po Augusto ilgos ir trikdančios transformacijos į principatą. Jo valdymo pabaigos smurtas ir išpūtusios represijos sumažino populiarumą ir ilgalaikį reputaciją, tačiau jo rūpestis iždu ir pasienio saugumu turėjo reikšmės Romos valstybės tvarumui.