101955 Bennu — Apolono asteroidas, keliantis riziką Žemei ir tiriamas OSIRIS-REx
101955 Bennu — pavojingas Apolono asteroidas: galimas smūgis Žemei 2175–2199 (1 iš 2700). OSIRIS-REx tyrinėja ir grąžina mėginius — sužinok apie riziką ir misiją.
101955 Bennu (laikinasis pavadinimas 1999 RQ36) yra anglingasis Apolono grupės asteroidas, atrastas 1999 m. rugsėjo 11 d. vykdant LINEAR projektą. Jis pavadintas senovės egiptiečių mitologinio paukščio Bennu, siejamo su saule, kūryba ir atgimimu, vardu.
Orbita ir poveikio Žemei rizika
Bennu aplink Saulę apskrieja kas maždaug 1,2 metų. Jo orbita kertasi su Žemės orbita, todėl tai yra artimos Žemės objektas (NEO). Kas 6 metus jis priartėja prie Žemės per maždaug 0,002 astronominio vieneto, tačiau dauguma artimų praeinimų yra nepavojingi.
Pagal skaičiavimus, kumuliatyvinė tikimybė, kad "Bennu" pateks į Žemę per ilgą laikotarpį (XVIII–XXII a. pab. laikotarpis, kai modeliuojami galimi tolimo ateities susidūrimai), yra labai maža — apytiksliai 1 iš 2700 už tam tikrą ilgą laiko tarpą. Svarbus momentas yra 2135 m. artimas praeinimas, po kurio labai nedidinėmis orbitalinėmis pokyčių kombinacijomis (vadinamose „keyhole“) gali pasikeisti tolimesnė trajektorija ir padidėti susidūrimo su Žeme rizika vėlesniais amžiais. Vis dėlto šiuo metu aiškinama, kad pagal Torino skalę Bennu vertinamas kaip 0 (jokios priežasties nerimauti), o pagal Palermo skalę jis buvo vienas iš didžiausių įvertintų NEO, tačiau vis dar su dideliu neigiamu (mažesniu už foninį) rizikos reikšmingumu.
Fizinės savybės
Bennu vidutinis skersmuo yra maždaug 492 metrai. Jis turi tipinį „sukamo viršaus“ (spinning-top) formą — platesnę pusę ekvatoriuje ir siaurėjantį polius. Paviršius yra baugus ir pripildytas didelių riedulių bei uolienų; smulkus smėlingas sluoksnis (regolitas) yra netolygiai paskirstytas.
- Sudėtis: Bennu priskiriamas prie anglingųjų (B tipo) asteroidų — jo sudėtyje yra angliavandenilių, hidratuotų mineralų ir organinių medžiagų, todėl jis laikomas pradinės Saulės sistemos medžiagų saugykla.
- Sūkuravimas: sukimosi periodas yra apie 4,3 valandos.
- Tankis ir struktūra: palyginti mažas vidinis tankis ir didelis poringumas rodo, kad Bennu yra „rubble-pile“ tipo kūnas — susideda iš susijungusių uolienų ir ertmių, o ne iš vientiso akmens.
Atsiradimas ir orbitalinė istorija
Manoma, kad Bennu atsiskyrė nuo kito asteroido asteroidų juostoje per smūgio įvykį prieš milijonais metų. Vėliau orbitalinės jėgos, įskaitant išcentrinį planetų poveikį ir poveikius, tokius kaip Yarkovsky efektas, palaipsniui pakeitė jo orbitą, leidžiančią jam patekti į vidinę Saulės sistemos sritį ir tapti NEO. Savo ruožtu Saturno ir kitų planetų gravitacija gali turėti įtakos ilgalaikei trajektorijos evoliucijai.
OSIRIS-REx misija ir mėginių pargabenimas
Bennu tapo tyrimų taikiniu NASA misijai OSIRIS-REx. Misija paleista 2016 m. rugsėjo 8 d., aplankė Bennu 2018 m. pabaigoje ir ištisai jį tyrinėjo. 2020 m. spalio 20 d. įvyko TAG (Touch-And-Go) mėginių paėmimo manevras; zondo ranka (TAGSAM) surinko regolitą iš vienos iš pasirinktų vietų.
Surinkti mėginiai buvo grąžinti į Žemę specialiame kapsulės konteineryje, kuris sėkmingai nusileido 2023 m. rugsėjo 24 d. (sample return). Mėginiai leidžia mokslininkams atlikti detalius cheminius, izotopinius ir mineraloginius tyrimus laboratorijose, ieškant organinių medžiagų, vandens pagal buitį rodiklių ir informacijos apie ankstyvąją Saulės sistemos evoliuciją.
Mokslinės išvados ir reikšmė
- OSIRIS-REx stebėjimai patvirtino, kad Bennu yra praturtintas hidratuotais mineralais ir organiniais junginiais — tai svarbu tyrinėjant, kaip į Žemę galėjo patekti vanduo ir organika.
- Matavimai leido tiksliai nustatyti Yarkovsky efektą (mažų šiluminio impulso jėgų įtaka), todėl labai pagerėjo trajektorijų prognozės ir artimų praeičių bei būsimų artėjimų modeliai.
- Mėginių analizė suteiks naujos informacijos apie pirmykščius akmenis, kurie sudarė planetesimalus ir vėliau planetas.
Ateities artėjimai ir stebėjimas
Bennu lieka ilgalaikio stebėjimo objektu dėl savo statuso kaip NEO su nedidele, bet nenulinė rizika ilgalaikėje perspektyvoje. Mokslininkai ir pasaulinės kosmoso agentūros toliau skaičiuoja ir atnaujina modelius, kad įvertintų galimus tolimesnius susidūrimus ir parengtų atitinkamas gynybos strategijas, jei to prireiktų.
Išvada: 101955 Bennu yra vienas geriausiai ištirtų artimų Žemei asteroidas: jo tyrimai suteikė ir toliau duoda svarbių duomenų apie Saulės sistemos kilmę, organinių medžiagų paplitimą ir kaip geriau numatyti bei valdyti galimus ateities pavojus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bennu?
A: Bennu yra Apolono grupei priklausantis anglies asteroidas.
K: Kada buvo atrastas Bennu?
A: Bennu buvo atrastas 1999 m. rugsėjo 11 d. vykdant LINEAR projektą.
K: Kokia tikimybė, kad Bennu trenksis į Žemę?
A: Tikimybė, kad Bennu 2175-2199 m. pataikys į Žemę, yra 1 iš 2700.
K: Kokiu vardu pavadintas Bennu?
A: Bennu pavadintas senovės egiptiečių mitologinio paukščio Bennu, siejamo su Saule, kūryba ir atgimimu, vardu.
K: Koks yra Bennu skersmuo?
A: Vidutinis Bennu skersmuo yra 492 metrai (1614 pėdų).
K: Kas yra OSIRIS-REx misija?
A: OSIRIS-REx misija skirta 2023 m. grąžinti į Žemę Bennu mėginius tolesniems tyrimams.
K: Kaip "Bennu" atsidūrė Žemės veikimo zonoje?
A.: Manoma, kad Bennu atsiskyrė nuo kito asteroido asteroidų juostoje, bet Saturno gravitacinė trauka išstūmė jį į Žemės akiratį.
Ieškoti