1968 m. Atlanto uraganų sezonas – audros, nuostoliai ir svarbiausi faktai
1968 m. Atlanto uraganų sezonas: audrų apžvalga, didžiausi nuostoliai, uraganas Gladys ir svarbiausi faktai apie sezono eigą bei poveikį Floridai, Kubai ir Šiaurės Karolinai.
1968 m. Atlanto uraganų sezonas oficialiai prasidėjo 1968 m. birželio 1 d. ir tęsėsi iki 1968 m. lapkričio 30 d. Įprastai šiomis datomis kasmet Atlanto vandenyno baseine susiformuoja daugiausia tropinių ciklonų. Sezono metu dauguma audrų įprastai pasireiškia rugpjūčio–spalio mėnesiais, tačiau 1968 m. buvo išskirtinė tuo, kad itin aktyvus buvo jau birželis.
Sezono apžvalga
Birželį kilo trys audros, todėl šis birželis buvo vienas aktyviausių per istoriją. Aktyviausia buvo sezono pradžia, o sezono pabaiga – palyginti ramesnė. Iš viso sezonas užfiksavo aštuonias audras, kurios gavo pavadinimus; nė viena iš jų nepasiekė „major“ uragano lygio (t. y. 3 ar aukštesnės kategorijos pagal Saffir–Simpson skalę). Tai iliustruoja, kad intensyvus sezonio pradžios aktyvumas nebūtinai lemia itin aktyvų visą sezoną.
Uraganas „Gladys“ — didžiausi nuostoliai
Uraganas „Gladys“ buvo brangiausiai kainavusi 1968 m. sezono audra. Judėdamas į šiaurę per Kubą, Floridą ir Šiaurės Karoliną, jis padarė daugiau kaip 6 mln. dolerių (1968 m. JAV dolerių) žalos. Pagrindiniai nuostoliai susiję su potvyniais, pajūrio bangavimu ir vėjo padaryta žala infrastruktūrai bei žemės ūkiui. „Gladys“ pabrėžė, kad net audros, nepasiekiančios aukščiausių kategorijų, gali sukelti reikšmingus ekonominius nuostolius ir vietos gyventojų gyvenimo sukrėtimą.
Kiti svarbūs aspektai ir išmokos
- Sezono intensyvumas: nors pradžia buvo aktyvi, bendras sezono stiprumas nebuvo išskirtinis — nebuvo didelių, ilgai išliekančių uraganų.
- Vardų sąrašas: tuo metu naudojami vardai padėjo identifikuoti ir viešinti apie kylančias audras, tačiau praėjus keliems dešimtmečiams stebėjimo ir prognozių technologijos ženkliai pagerėjo.
- Poveikis: daugiausia žalos padarė potvyniai ir vėjas pakrantėse; sezonas priminė, kad net žemesnės kategorijos audros gali sukelti didelius nuostolius.
- Pamoka: aktyvūs mėnesiai anksti sezone (pvz., birželis) neturi automatiškai nulemti viso sezono pobūdžio — svarbu nuolat sekti prognozes ir pasiruošimą viso sezono metu.
1968 m. Atlanto uraganų sezonas įrašė keletą reikšmingų įvykių, ypač dėl birželio audrų ir uragano „Gladys“ padarytos žalos. Istorinė analizė rodo, kad kiekvienas sezonas gali skirtis savo struktūra ir poveikiu, todėl tiek gyventojams, tiek institucijoms svarbu išlaikyti budrumą ir nuolatinį pasirengimą.
Audrų pavadinimai
1968 m. Šiaurės Atlante susiformavusioms audroms (atogrąžų audroms ir uraganams) suteikti šie pavadinimai.
Sąrašas iš esmės toks pat kaip ir 1964 m. sezone, išskyrus Candy, Dolly, Edną, Frances, Hannah ir Ingrid, kurios pakeitė Cleo, Dorą, Ethel, Florence, Hildą ir Isbell (nors Ethel, Florence ir Isbell nebuvo išleistos į pensiją). 1968 m. pirmą kartą audra buvo pavadinta Candy. Nepriskirti vardai pažymėti pilka spalva.
|
|
|
Išėjimas į pensiją
Šį sezoną į pensiją nebuvo išleista nė viena pavardė. Tačiau vardas Edna vėliau buvo išbrauktas atgaline data dėl 1954 m. sezono uragano Edna ir nuo to laiko nebevartojamas.
Susiję puslapiai
- Atlanto uraganų sezonų sąrašas
- 1968 m. Ramiojo vandenyno uraganų sezonas
Ieškoti