2015 m. Atlanto vandenyno uraganų sezonas buvo šiek tiek mažiau aktyvus nei vidutinis — susiformavo 11 pavadinimų turinčių audrų, iš kurių keturios pasiekė uragano statusą. Oficiali sezono trukmė buvo nuo birželio 1 d. iki lapkričio 30 d., kai tradiciškai susidaro dauguma atogrąžų ciklonų. Tačiau pirmoji įvardyta audra, Ana, susiformavo beveik mėnesiu anksčiau nei oficiali sezono pradžia — tai pirmas toks atvejis nuo 2012 m. Beryl ir anksčiausias uraganas nuo 2003 m. Anos. Sezonas praktiškai baigėsi dar likus 18 dienų iki oficialios pabaigos, kai susilpnėjo uraganas Kate.
Sezono eiga ir pagrindiniai skaičiai
2015 m. sezonas pasižymėjo santykinai mažai audrų, palyginti su aktyviais metais, bet kai kurios iš jų turėjo reikšmingą poveikį. Dauguma prognozių, remiantis stipriu El Niño reiškiniu, laukė mažesnio aktyvumo (6–10 tropinių ciklonų), tačiau realiai susiformavo šiek tiek daugiau pavadinimų turinčių audrų nei prognozuota. Nepaisant to, El Niño poveikis atsispindėjo bendrame sezono intensyvume — aukštesnis viršutinių sluoksnių vėjų šlyzgumas slopino audrų stiprėjimą.
Pavadinimai ir trumpas aprašymas
- Ana — ankstyva sezono audra, susiformavo prieš oficialią sezono pradžią; nepadarė reikšmingų padarinių žemynams.
- Bill — gegužės–birželio laikotarpyje susiformavusi audra, kuri daugiausia veikė atviroje jūroje.
- Claudette — trumpalaikė audra, vietomis sukėlusi lietų ir smulkesnius potvynius.
- Danny — trumpai egzistavusi tropinė sistema, daugiausia atviro vandenyno reiškinys.
- Erika — viena reikšmingesnių sezono audrų dėl smarkaus lietaus ir potvynių, ypač Dominikos saloje, kur padariniai buvo ryškūs.
- Fred — retas atvejis, kai uraganas suformavosi gana rytuose, netoli Žaliojo Kyšulio regiono.
- Grace — palyginti neintensyvi audra, daugiausia jūrinė.
- Henri — trumpalaikė tropinė sistema, riboto poveikio sausumai.
- Ida — audra, kuri sudarėsi ir išnyko be didelių padarinių žemynams.
- Joaquin — sezono stipriausia ir reikšmingiausia audra; tapo dideliu uraganu ir padarė didžiulę žalą Bahamų saloms. Su Joaquin siejamas tragiškas krovininio laivo El Faro dingimas, todėl jis tapo vienu iš labiausiai prisimenamų 2015 m. įvykių Atlanto baseine.
- Kate — vėlyvo sezono uraganas, kuris susilpnėjo dar prieš oficialinę sezono pabaigą.
Reikšmingi padariniai
- Erika sukėlė smarkius potvynius ir žemės nuolaužas kai kuriose Karibų salose, ypač Dominikoje, dėl ko kilo humanitarinė krizė ir finansiniai nuostoliai.
- Joaquin buvo stipriausias sezono ciklonas: jis sukėlė didelius potvynius, infrastruktūros sugriūtimus Bahamų salose ir jūrinę katastrofą, susijusią su laivu El Faro.
- Kitos audros daugiausia liko jūroje arba turėjo ribotą poveikį pakrančių zonoms, todėl bendras sezonas buvo mažiau pražūtingas nei kai kurie ankstesni aktyvūs metai.
Kodėl sezonas buvo „silpnesnis“ ir ką lėmė El Niño
Stiprus El Niño reiškinys 2015 m. prisidėjo prie padidėjusio viršutinių sluoksnių vėjų šlyzgumo Atlante, o tai slopino audrų susiformavimą ir augimą. Nors pavadinimų turinčių stoemų skaičius viršijo kai kurių prognozių žemiausias vertes, bendras intensyvumas (pagal uraganų skaičių ir jų trukmę) liko mažesnis negu vidutiniškai. Taip pat vandenyno paviršiaus temperatūros regionuose buvo nevienodos — kai kuriose vietose palankios sąlygos leido susiformuoti atskiroms stiprioms audroms (pvz., Joaquin), tačiau dauguma sistemų išliko silpnos arba trumpalaikės.
Išvados
2015 m. Atlanto uraganų sezonas priminė, kad net ir „silpnesniais“ metais gali susiformuoti pavojingos ir labai žalingos audros. Nors bendras skaičius nebuvo didelis, Joaquin ir Erika parodė, kad vienas ar du stiprūs ciklonai gali sukelti didžiulę žalą ir humanitarines krizes. Sezono eiga taip pat pabrėžė El Niño poveikį Atlanto vejams ir audrų aktyvumui, o ankstyva Ana priminė, kad sezonas gali prasidėti anksčiau nei oficiali data.