Katiliukas (bowler) – kieto veltinio kepurės istorija ir paskirtis

Katiliukas: kieto veltinio kepurės istorija, kilmė nuo 1849 m., paskirtis apsaugoti galvą ir stiliaus kelias nuo darbininkų iki aukštuomenės.

Kepurė - tai kieto veltinio kepurė su apvalia karūna.

Iš pradžių jis buvo skirtas apsaugoti galvą nuo smūgių. Pasak vienos istorijos, 1849 m. jį pasigamino britų karys ir politikas Edwardas Coke'as, 2-ojo Lesterio grafo jaunesnysis brolis. Jos paskirtis buvo apsaugoti jo girininkų galvas nuo žemai kabančių šakų, kai jie jodinėjo žirgais. Anksčiau prižiūrėtojai dėvėjo viršutines kepures, kurias lengvai numušdavo ir sugadindavo.

Viktorijos epochoje skrybėlė buvo populiari tarp darbininkų klasės, o vėliau - tarp viduriniosios ir aukštesniosios klasės atstovų Didžiojoje Britanijoje ir rytinėje JAV dalyje. Didžiojoje Britanijoje jas kaip civilinę aprangą dėvėjo gvardijos karininkai.

Aprašymas

Tokios kepurės pagrindiniai bruožai – tvirta, kieta konstrukcija, išgaubta (apvali) karūna ir trumpas, dažnai aukštyn suktas kraštelis. Tradiciškai jos gaminamos iš storesnio veltinio (suspausto vilnos), kartais įtvirtinamo vidiniu kepurės rėmu, kad forma būtų ilgaamžė. Daugeliu atvejų prie karūnos prisiūtas juostinis kaspinas (grosgrain) suteikia estetinį užbaigimą.

Istorija ir sociokultūrinė reikšmė

Skrybėlė, angliškai vadinama bowler arba derby (JAV), atsirado XIX a. viduryje kaip praktiškas sprendimas žirgų prižiūrėtojams ir darbininkams. Per laiką ji įgijo platesnę reikšmę: Viktoro eros metais tapo kasdienio darbo aprangos dalimi, o vėliau – elementu, kuris atspindėjo klasinę tapatybę, miesto eleganciją ar net uniformą. XX a. pradžioje katiliukas – ypač tarp biurų darbuotojų ir „city gentrystės“ – tapo savitu britiškos kultūros simboliu.

Be Europos ir Šiaurės Amerikos, šios kepurės istorija turi netikėtą posūkį Pietų Amerikoje: XX a. pradžioje Bolivijoje darbuotojams skirtos bowler kepurės pateko į Aymara ir Quechua moterų drabužių galią, kur vėliau tapo tradicine – jos vadinamos „bombin“ arba „bowler“ ir yra svarbi regioninės tautinės aprangos dalis.

Konstrukcija ir medžiagos

Katiliukai dažniausiai gaminami iš kieto veltinio, kuris formuojamas karštu vandeniu ir garais, o tada stingdomas į reikiamą formą. Kartais naudojami standikliai arba vidiniai lankeliai, kad kepurė išlaikytų apvalią karūną ir sutvirtintą kraštelį. Apdaila paprastai minimalistinė – juostinis kaspinas, kartais odinis arba medžiaginis vidinis apvadas, užtikrinantis patogumą.

Variacijos ir terminai

• Bowler – tradicinis pavadinimas Jungtinėje Karalystėje.
• Derby – dažnas pavadinimas JAV; kartais naudojamas kaip sinonimas.
• Bombin – Pietų Amerikos terminas, ypač Bolivijoje, kur kepurė įgijo kitokią socialinę reikšmę.

Dėvėjimas ir šiuolaikinis naudojimas

Nors kasdieninė bowler kepurės šlovė sumažėjo nuo XX a., ji vis dar naudojama ceremonijose, teatriniuose kostiumuose, retrospektinėje ir avangardinėje madoje bei filmuose. Ikoniniai pavyzdžiai kino ir popkultūros istorijoje – tokie atlikėjai kaip Charlie Chaplin ar kai kurie komiškų duetų nariai, taip pat filmai ir serialai, kuriuose akcentuojama britų elegancija ar laikotarpio estetika.

Šiuolaikiniai dizaineriai kartais perkuria tradicinį katiliuką, naudodami naujas medžiagas arba keisdami proporcijas, todėl kepurė lieka gyva kaip stiliaus akcentas, ne tik praktinė apsauga nuo smūgių.

Priežiūra

Kietus veltinio gaminius reikėtų valyti sausu šepečiu arba specialiu veltinio valikliu, vengti stipraus drėkinimo ir aukštos temperatūros, saugoti formą – geriausia dėvėti arba laikyti ant kepurės stovo. Jei reikia giluminio valymo, patartina kreiptis į profesionalų batus ir kepures restauruojančią dirbtuvę.

Apibendrinant, katiliukas – tai praktinė ir tuo pačiu kultūriškai reikšminga kepurė, kuri nuo XIX a. atsiradimo iki šių dienų išlaikė savo atpažįstamą formą ir vietą madoje bei tradicijose.

Už Jungtinės Karalystės ribų

Kepurė buvo populiariausia skrybėlė Amerikos Senųjų Vakarų kraštuose. Tai buvo "skrybėlė, kuri laimėjo Vakarus". Tiek kaubojai, tiek geležinkelio darbininkai pirmenybę teikė šiai skrybėlei, nes ji lengvai nenusmukdavo pučiant stipriam vėjui jojant ant žirgo arba iškišus galvą pro greitėjančio traukinio langą. Ją dėvėjo ir teisėsaugininkai, ir nusikaltėliai, įskaitant Batą Mastersoną, Bučą Kasidį, Juodąjį Bartą ir Bilį Kidą. Amerikoje ši skrybėlė buvo pradėta vadinti derbiu, o Laukinių Vakarų nusikaltėlis Marionas Hedgepetas buvo vadinamas Derbio Kidu.

Taurelę, ispaniškai vadinamą bombín, kečujų ir aimarų moterys dėvi nuo 1920 m., kai ją į Boliviją atvežė britų geležinkelininkai. Daugelį metų skrybėles Bolivijos rinkai gamino fabrikas Italijoje, tačiau dabar jos gaminamos vietoje. Kitas regionas, kuriame dėvimos skrybėlės, yra Nigerio deltos regionas Nigerijoje.

Pietų Amerikos kečujų ir aimarų tautų tradicinė moteriškos aprangos dalis - kepuraitė.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra taurelė?

K.: Kas sukūrė skrybėlę su snapeliu?

K: Kodėl buvo sukurta skrybėlė?

K: Kas dėvėjo skrybėles Viktorijos epochoje?

K: Kas vėliau dėvėjo skrybėles Didžiojoje Britanijoje ir rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje?

K: Kur gvardijos pareigūnai dėvėjo kareiviškas skrybėles kaip civilinę aprangą?

K: Iš kokios medžiagos dažniausiai gaminamos skrybėlės su snapeliu?

Paieška pagal raidę