Kordoba (Argentina): miestas, istorija ir svarbiausi faktai
Kordoba (Argentina): miestas, istorija ir svarbiausi faktai — atrask kultūrą, universitetus, architektūrą, arkivyskupijos paveldą ir naudingus kelionės patarimus.
Kordoba yra miestas Argentinos centre, maždaug už 700 km nuo Buenos Airių. Tai Kordobos provincijos sostinė. Pagal 2006 m. duomenis mieste gyveno daugiau kaip 1 300 000 gyventojų, todėl Kordoba yra antras pagal dydį Argentinos miestas ir svarbus šalies regioninis centras.
Vieta ir urbanistinė struktūra
Kordoba įsikūrusi centrinėje šalies dalyje, abiejuose Suquía (vietiniuose tekstuose vadinama Sukija) upės krantuose. Miesto administraciniu požiūriu tai yra vienintelė departamento sostinės savivaldybė, o didesnė miesto teritorija padalinta į vienuolika decentralizuotų bendruomenių dalyvavimo centrų. Miesto užstatymas apima maždaug 24 km kraštinę kvadratą (apie 576 km²).
Miestą supa keli departamentai: šiaurėje – Kolumbo departamentas; rytuose – Kolumbo (į šiaurę nuo Suquía upės) ir Santa Marijos departamentai; pietuose ir vakaruose dominuoja Santa Marijos departamentas. Centro ir kai kuriuose senesniuose rajonuose pastatų aukštis dažniausiai yra nuo 11 iki 18 aukštų, tačiau tokie rajonai kaip Naujoji Kordoba pasižymi didesniu pastatų tankiu. Aukščiausias miesto pastatas yra apie 30 aukštų turintis bokštas Ángela.
Istorija
Kordobą 1573 m. liepos 6 d. įkūrė Sevilijos jeronimitas Luisas Kabrera, siekdamas sukurti ispanų prieglobstį regiono gyventojams bei skatinti prekybą ir keliones. Miestas kelių kartų istorijoje laikinai atliko svarbias politines funkcijas: 1806 m. jis buvo laikina Rio de la Platos vicekaralystės sostinė anglų invazijų metu, o XX a. viduryje – per 1955 m. politinius įvykius miestas vėl įgavo strateginę reikšmę.
Kordobos istorijoje ypač išsiskiria keli svarbūs įvykiai: 1918 m. universiteto reformos, kurios turėjo poveikį aukštajam mokslui visoje Lotynų Amerikoje; XX a. pradžios ir vidurio industralizacija; 1955 m. politiniai poslinkiai; ir 1969 m. vadinamasis „Cordobazo“ – dideli darbuotojų ir studentų protestai, tapę reikšmingu Argentinos visuomenės pasipriešinimo simboliu.
Demografija
Pagal 2008 m. provincijos gyventojų surašymą mieste buvo užfiksuota apie 1 309 536 gyventojai, kas rodo, kad miestas išlaiko daugiau nei milijono gyventojų lygį. Kordoba pritraukia gyventojus iš vidaus migracijos srautų dėl darbo, studijų ir paslaugų sektoriaus galimybių. Miesto gyventojų struktūroje matomos tiek tradicinės centro miesto zonos, tiek sparčiai augantys periferiniai rajonai ir atokesnės gyvenvietės.
Transportas ir infrastruktūra
Viešojo transporto sistema Kordoboje apima didelį autobusų tinklą — miestą aptarnauja kelios šimtos autobusų vienetų, o dalis maršrutų veikia visą parą. Mieste veikia ir tarpmiestinio susisiekimo terminalai bei geležinkelio infrastruktūra, o šalies vidaus oro kelionėms naudojamas Pajasos (Pajasos) oro uostas (Aeropuerto Internacional Ingeniero Ambrosio L.V. Taravella, taip pat žinomas kaip Pajasos).
Viena opiausių infrastruktūros problemų yra nuotekų surinkimo ir valymo sistema: ji yra perkrauta ir aprėpia apie 50,3 % gyventojų — tai vienas žemiausių rodiklių tarp didžiųjų Argentinos miestų. Ši problema susijusi su skurdesnių rajonų sanitarinėmis sąlygomis ir reikalauja ilgalaikių investicijų bei planavimo.
Švietimas ir universitetai
Kordoba yra svarbus akademinis centras, pritraukiantis studentus ne tik iš visos Argentinos, bet ir iš kitų šalių. Universidad Nacional de Córdoba, įkurta 1613 m., yra seniausias universitetas Argentinos teritorijoje ir vienas iš seniausių Amerikos žemyne. Ši institucija laikoma svarbiu regioniniu mokslo ir kultūros centru ir turi daugiau nei šimtą tūkstančių studentų įvairiose studijų programose.
Kultūra, paveldas ir turizmas
Kordoba pasižymi gausiu istoriniu ir kultūriniu paveldu. Vienas žymiausių objektų yra Jėzuitų kvartalas su universiteto rūmais ir bažnyčia – dalis šio komplekso kartu su aplinkinėmis estancijomis 2000 m. buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Jėzuitų palikimas Kordobos regione“ (Jesuit Block and Estancias of Córdoba). 2006 m. Kordoba buvo paskelbta Amerikos kultūros sostine.
Svarbios lankytinos vietos ir simboliai:
- Kordobos kanalas (Cañada de Córdoba) – natūralus upelio intakas, kertantis miestą iš pietų į šiaurę, dabar urbanizuotas kaip miesto kraštovaizdžio elementas;
- Istorinės katedros, jėzuitų pastatai ir universiteto ansamblis;
- Muziejai, teatrai ir koncertų salės, rodančios tiek vietinę, tiek tarptautinę kultūrinę veiklą;
- Rinkos, gatvės restoranai ir maisto kultūra, kuri išsiskiria regioninėmis argentinos patiekalų variacijomis.
Ekonomika
Kordobos ekonomika yra įvairiapusė. Miesto veikla daugiausia paremta komerciniu sektoriumi (apie 57 % įmonių), paslaugų sektoriumi (apie 31 %) ir pramone (apie 11 %). Nors pramonės įmonių skaičius gali atrodyti mažesnis, šis sektorius turi didelį svorį ekonomikoje — ypač automobilių gamyba, žemės ūkio technikos gamyba, mašinų inžinerija, metalurgija ir aviacijos pramonė provincijoje yra reikšmingi darbdaviai ir eksporto šaltiniai.
Miesto ir regiono ekonominę apimtį atspindi istoriniai skaičiavimai: 2007 m. geografinis bendrasis produktas (pagal vieną pateiktą matavimo metodą) buvo apie 10 939 049 000 JAV dolerių (1993 m. perkamosios galios), kas sudarė apie 3,65 % Argentinos bendrojo vidaus produkto tuo laikotarpiu.
Socialinės problemos ir iššūkiai
Didžiausi iššūkiai Kordoboje susiję su socialine įtrauktimi ir skurdu tam tikruose rajonuose. Problemos apima ribotą prieigą prie kokybiškų švietimo paslaugų, nepakankamą nuotekų tinklų aprėptį ir būtinybę gerinti socialines paslaugas pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams. Miestas ir provincija dirba prie programų, skirtų mažinti šias atskirtis, tačiau sprendimai reikalauja nuolatinio investavimo ir koordinuoto planavimo.
Apibendrinimas
Kordoba yra dinamiškas Argentinos miestas su turtinga istorija, akademine tradicija ir įvairia ekonomika. Nors miestas susiduria su infrastruktūros ir socialinėmis problemomis, jo kultūrinis paveldas, universitetų bendruomenė ir industrinė bazė daro Kordobą svarbiu regioniniu centru bei patrauklia vieta gyventi, mokytis ir dirbti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek gyventojų gyvena Kordoboje?
A: 2006 m. duomenimis, Kordoboje gyvena daugiau kaip 1 300 000 gyventojų, taigi tai antras pagal dydį Argentinos miestas.
K: Kaip kartais vadinama Kordoba?
A: Kordoba kartais vadinama La Docta ir Varpų miestu.
K: Kokio dydžio yra Kordoba pagal plotą?
A: Kvadrato, kurio kraštinės ilgis 24 km, forma, o bendras plotas - 576 km².
K: Kada buvo įkurta Kordoba?
A: Kordobą 1573 m. liepos 6 d. įkūrė iš Sevilijos kilęs Jeronimas Luisas Kabrera.
K: Kokie svarbūs Kordobos ekonomikos sektoriai?
A: Kordobos ekonomika labai priklauso nuo prekybos (57 proc. įmonių), paslaugų (31 proc.) ir pramonės (11 proc.) sektorių.
K: Kokie yra kai kurie svarbiausi Kordoboje egzistuojantys deficitai?
A: Pagrindiniai Kordobos trūkumai yra skurdžių rajonų gyventojų socialinė integracija (per švietimą) ir vilų skurdas. Kalbant apie miestus, viena iš pagrindinių problemų yra sistema define, kuri yra perkrauta ir pasiekia tik 50,3 proc. gyventojų, o tai yra mažiausia reikšmė tarp didžiųjų šalies miestų.
Klausimas: Kokie reikšmingi įvykiai nutiko Kordobos istorijoje?
A: Kordobos istorijoje svarbūs įvykiai: 1918 m. universiteto reforma, 1930 m. industrializacija, 1955 m. laisvės revoliucija ir 1969 m. Kordobazo.
Ieškoti