Christopher George Latore Wallace (1972 m. gegužės 21 d. – 1997 m. kovo 9 d.), geriau žinomas kaip The Notorious B.I.G. arba Biggie Smalls, buvo iš amerikiečių reperių, laikomas vienu įtakingiausių XX a. 9–10 dešimtmečių hip‑hopo atlikėjų. Wallace'as užaugo Brukline, Bedford–Stuyvesant rajone, ir savo kūryboje dažnai vaizdavo gatvės gyvenimo realijas. Jaunystėje jis prisipažino, kad prekiavo krekingo kokainu, kol vėliau iškilo kaip reperis.

Muzikinė karjera

Wallace'o karjeros lūžis įvyko pradėjus bendradarbiauti su prodiuseriu ir vadybininku Sean “Puffy” Combs (vėliau žinomu kaip Diddy), kuris jį pasirašė prie Bad Boy Records. 1994 m. pasirodė debiutinis albumas Ready to Die, kuriame buvo hitai kaip „Juicy“, „Big Poppa“ ir „One More Chance“. Albumas sulaukė didelio komercinio ir kritinio pripažinimo dėl nuoširdaus, naratyvinio stiliaus ir stiprių personažų vaizdavimų.

1997 m. buvo išleistas albumas Life After Death — dvigubas, žanriškai įvairus kūrinys, sukuris didelės sėkmės ir tapęs kultūriniu reiškiniu. Albumas pasirodė po Wallace'o mirties ir pelnė tokias singlų sėkmes kaip „Hypnotize“ bei „Mo Money Mo Problems“.

Stilius ir įtaka

Biggie garsėjo gyvu, pasakojamuoju repavimo stiliumi, techniniu meistriškumu, įsimintinais rytmais ir humoro jausmu. Jo tekstuose dažnai atsispindėjo kontrastai tarp prabangos ir praeities skurdo, o muzikinėse kompozicijose jis maišė soulo, funk ir pop elementus. Wallace'as tapo įkvėpimu daugeliui vėlesnių atlikėjų ir laikomas vienu iš didžiausių repo vokalistų istorijoje.

Konfliktas ir mirtis

1990‑ųjų viduryje vyko stiprūs regioniniai nesutarimai hip‑hop scenoje, žinomi kaip East Coast–West Coast rivalystė, kurioje dalyvavo ir Wallace'as. 1996 m. buvo nužudytas Tupac Shakur, o 1997 m. kovo 9 d. Wallace'as pats tapo smurtinio nusikaltimo auka: jis buvo nušautas, kai išėjo iš vakarėlio, kurį rėmė žurnalas „Vibe“ ir įrašų kompanija „Qwest Records“, rengto prieš „Soul Train Music Awards“ ceremoniją. Įvykis įvyko Los Andžele, į jo krūtinę pataikė keletas kulkų. Nužudymas iki šiol nėra galutinai išaiškintas, o tyrimai, tyrėjų versijos ir įvairios teorijos apie motyvus bei galimus užsakovus tebekelia diskusijas.

Asmeninis gyvenimas

Wallace turėjo du vaikus: dukterį T'yanną ir sūnų Christopherį Jr. (CJ). 1994 m. jis vedė dainininkę Faith Evans; pora turėjo viešą ir sudėtingą santykių istoriją, kuri taip pat atsispindėjo ir žiniasklaidoje po Wallace'o mirties.

Bendradarbiavimas ir užsienio projektai

Be savo solinės veiklos, Wallace dažnai bendradarbiavo su kitais atlikėjais. 1995 m. jis pasirodė Michaelo Jacksono kūrinyje „This Time Around“, o taip pat bendradarbiavo su atlikėjais ir grupėmis, tokiais kaip Junior M.A.F.I.A., Lil' Kim, Puffy, Mase ir kt.

Palikimas

Po mirties Wallace'o muzika ir asmenybė išliko itin įtakingos. Jo albumai ir singlai toliau pardavinėjami, o kūriniai reguliariai minima geriausiuose repo sąrašuose. Wallace'o gyvenimas ir mirtis tapo daugybės knygų, dokumentinių filmų ir vaizdo filmų tema, įskaitant biografinį filmą Notorious (2009). Jo indėlis į hip‑hopą dažnai minimas kaip reikšmingas tam, kad repas taptų globaliu kultūros fenomenu.

Diskografija (pagrindiniai albumai)

  • Ready to Die (1994)
  • Life After Death (1997) — išleistas po mirties

Christopher Wallace paliko gilų pėdsaką muzikos istorijoje: jo technika, pasakojimas ir charizma dar ilgai bus prisimenami ir cituojami reperių ir klausytojų visame pasaulyje.