Klaka (tarti: "clack") – tai nedidelė, dažnai samdoma ir organizuota žmonių grupė, kuri teatro ar koncertų salėje sąmoningai plojo (plojo), šaukė "boo" arba kitaip demonstravo palaikymą ar nepritarimą konkrečiam atlikėjui. Tokias grupes dažniausiai sudarydavo žmonės, gavę nurodymus iš užsakovo arba pasamdę užsakovai.
Istorija
XIX a. operos spektakliuose klaka buvo plačiai paplitusi. Daugeliu atvejų kas nors, kam patiko tam tikras dainininkas arba kas norėjo jam padėti įgyti populiarumą, sumokėdavo grupei žmonių, kad šie sėdėtų operos teatro gale ir garsiai plotų bei entuziastingai šauktų po atlikto numerio. Toks palaikymas dažnai skatindavo ir kitus žiūrovus ploti. Kita vertus, būdavo ir atvirkštinių užsakymų: klakieriams mokama, kad jie šaipytųsi, šauktų ar net boikotuotų tam tikrą atlikėją.
Etika ir formos
Praktika dažnai buvo susijusi su kyšininkavimu ir net šantažu. Atlikėjai būdavo verčiami mokėti tam tikrą pinigų sumą, kad klaka jiems skirtų plojimus; jei mokėjimo nebuvo, klakieriai galėjo tyčiotis arba garsiai nepalaikyti dainininko. Šios praktikos pavyzdžiu galima laikyti žinomą incidentą, kai garsusis tenoras Enrikas Karuzo (Enrico Caruso) Neapolyje atsisakė duoti kyšį klaipėdiečiams, o neišmokėjusios sumos metu jam buvo šaipomasi net atliekant ariją "Una furtiva lagrima".
Šiuolaikinė reikšmė ir panaudojimas
Klaka neapsiriboja tik operos sale – analogiškos praktikos pasitaiko ir kitose scenose bei renginiuose, taip pat sporte. Futbolo rungtynių sirgalių grupės gali spontaniškai arba organizuotai šaukti, ploti, reaguoti į žaidimą ar teisėjų sprendimus; šiuo atveju dažniausiai pinigai už dalyvavimą nemokami, o motyvacija – priklausomybė komandai, ideologija ar grupinė dinamika.
- Palaikymo funkcija: skatinti palaikymą, kurti pakilią atmosferą ir stiprinti atlikėjo arba komandos pozicijas.
- Manipuliacijos funkcija: daryti spaudimą kritikams, menininkams ar teisėjams, kai klaka pasamdoma arba organizuojama specialiai tam.
- Konfliktų šaltinis: kai klakos veiksmai skatina konfrontacijas tarp žiūrovų ar sirgalių grupių.
Teisiniai ir saugumo aspektai
Daugelis šiuolaikinių kultūros įstaigų ir sporto klubų bando riboti tokias praktikas arba valdyti jas saugumo tikslais. Rungtynių metu klubai privalo laikyti išvykstančius sirgalius atskirose sektoriuose nei namų sirgaliai, taikyti bilietų ribojimus, identifikacijas ir kitokias priemones konfliktų mažinimui. Teisės aktai kai kuriose šalyse taip pat gali numatyti atsakomybę už piktnaudžiavimą, šantažą ar kitas neteisėtas veiklas, susijusias su samdomu publikos elgesiu.
Apibendrinant, klaka – tai istorinis ir iki šiol pasitaikantis reiškinys, turintis tiek kultūrinių, tiek etinių ir teisinių pasekmių. Nors palaikymas scenoje ar stadione gali būti natūrali žiūrovų reakcija, dirbtinai organizuojami plojimai ar šauksmai dažnai vertinami kritiškai ir kartais uždraudžiami arba kontroliuojami.