Duomenų bazių normalizavimas
Duomenų bazių normalizavimas - tai duomenų bazių projektavimo metodas, kurį XX a. aštuntajame dešimtmetyje pristatė Edgaras F. Coddas. Kai kuriose duomenų bazėse, vadinamosiose reliacinėse duomenų bazėse, duomenis galima saugoti atskiromis grupėmis. Kiekviena grupė paprastai vadinama lentele. Kad būtų galima pateikti naudingos informacijos, šios grupės yra sujungtos tarpusavyje. Pavyzdžiui, mokiniai gali būti saugomi vienoje grupėje, o klasės - kitoje grupėje. Norint parodyti, kad mokinys yra įrašytas į klasę, iš vienos grupės į kitą nustatomas "ryšys". Mokinys gali turėti ryšį su daugeliu klasių, kurių kiekvienoje jis būtų įrašytas, o klasė turėtų ryšį su daugeliu mokinių.
Tradicinė alternatyva yra "plokščioji failų duomenų bazė", kurioje visi duomenys sugrupuoti kaip skaičiuoklėje. Plokščiųjų failų duomenų bazių problema yra ta, kad jose gali būti daug tuščių vietų, o kiekviename įraše reikia pakartoti daug informacijos. Tai reiškia, kad duomenų bazė yra didesnė, nei turi būti, ir dėl to yra didesnė tikimybė, kad duomenų bazėje bus klaidų. Reliacinės duomenų bazės, suskirstydamos duomenis į grupes, sumažina klaidų tikimybę ir neužima daugiau vietos nei reikia. Tačiau kad ji veiktų, turi būti gerai suprojektuota.
Duomenų bazių normalizavimas - tai gerų reliacinių duomenų bazių projektavimo metodas. Yra kelios "normaliosios formos", kurių kiekviena turi taisykles, kurias duomenų bazė turėtų atitikti. Iš pradžių Coddas nurodė tris kriterijų rinkinius, kuriuos turi atitikti skirtingos duomenų bazės: pirmoji, antroji ir trečioji normalioji forma.
Jei santykis (arba duomenų bazės lentelė) atitinka tam tikrą normaliąją formą, jis nėra pažeidžiamas dėl tam tikrų pakeitimų, kurie gali turėti įtakos duomenų vientisumui. Tokių kriterijų atitikimo trūkumas paprastai yra tas, kad tam tikrų duomenų bazės duomenų užklausos taps sudėtingesnės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra duomenų bazių normalizavimas?
A: Duomenų bazių normalizavimas - tai duomenų bazių projektavimo metodas, kurį XX a. aštuntajame dešimtmetyje pristatė Edgaras F. Coddas. Jis apima duomenų suskirstymą į atskiras grupes, vadinamas lentelėmis, ir ryšių tarp jų nustatymą, kad būtų galima gauti naudingos informacijos.
K: Kas yra plokščioji duomenų bazė?
A: Plokščiosios rinkmenos duomenų bazė - tai duomenų bazė, kurioje visi duomenys sugrupuoti kaip skaičiuoklėje. Dėl to gali būti daug tuščių langelių ir pasikartojančios informacijos, todėl didesnė tikimybė, kad bus padaryta klaidų.
K: Kaip reliacinės duomenų bazės sumažina klaidų tikimybę?
A: Reliacinės duomenų bazės suskirsto duomenis į grupes, todėl sumažėja klaidų tikimybė ir neužima daugiau vietos nei reikia.
K: Kas yra normaliosios formos?
A: Normaliosios formos - tai kriterijai, kuriuos turi atitikti skirtingos duomenų bazės, kad jos būtų gerai suprojektuotos reliacinės duomenų bazės. Yra keletas "normaliųjų formų", kurių kiekviena turi savo taisyklių rinkinį, kurį duomenų bazė turėtų atitikti.
K: Kokie yra tam tikrų normaliųjų formų kriterijų rinkinių atitikimo trūkumai?
A: Tokių kriterijų rinkinio atitikimo trūkumas paprastai yra tas, kad tam tikrų duomenų užklausos iš duomenų bazės taps sudėtingesnės.
