Dikraeozauras - sauropodas: aprašymas, ypatybės ir fosilijos
Dikraeozauras buvo nedidelis sauropodas, kuris turėjo tam tikrų fizinių skirtumų nuo kitų šeimos atstovų. Jis buvo pavadintas dėl ant kaklo esančių dyglių. Apskritai sauropodai turėjo ilgus kaklus ir uodegas, liesus kūnus ir galūnes, mažas smegenis ir galvas. Palyginti su brachiozaurais, jie buvo lengvi, nes jų slanksteliai buvo kaulinių atramų tinklelis, naudotas svoriui sumažinti ir maksimaliai apkrovai atlaikyti. Dikraeozaurai priklausė šeimai, kurios atstovai turėjo trumpesnes uodegas, didesnes galvas ir ilgesnius nervinius spyglius išilgai kaklo ir nugaros.
Tanzanijoje, Tendaguru kalno uolienose, rasta dikraeozauro fosilijų. Uolienose taip pat rasta žirafos ir kentrosauro fosilijų. Kadangi šių gyvūnų dydis aiškiai skyrėsi, jie tikriausiai būtų naršę skirtingo dydžio augmeniją, todėl galėjo sugyventi kartu be didelės konkurencijos. Pirmoji dikraeozauro fosilija rasta 1914 m.
Laikotarpis ir paplitimas
Dikraeozauras gyveno vėlyvajame jūre (Jurų periodo pabaigoje), maždaug prieš 155–145 milijonų metų. Pagrindinės radavietės yra Afrikoje — žinomas iš Tendaguru (Tanzanija), tačiau jo artimi giminaičiai iš šeimos Dicraeosauridae (pvz., Amargasaurus) aptinkami ir Pietų Amerikoje, todėl šeima buvo paplitusi Gondvanos teritorijoje.
Išvaizda ir dydis
- Dydis: palyginti nedidelis sauropodas — bendras ilgis dažnai įvertinamas apie 8–12 m, svoris galėjo siekti kelis tonas (mažiau nei masyvesni brachiozaurai ar diplodokidai).
- Kaklas: trumpesnis nei daugumos sauropodų, sudarytas iš trumpesnių, bet stiprių slankstelių, todėl gyvūnas tikriausiai glausčiau maitinosi žemesne augmenija.
- Spyglių eilės: išilgai kaklo ir nugaros slankstelių išaugančios ilgos nervinės ataugos (neuralinės spygliai), kartais sudarančios dvi eilutes arba plokštelę — tai galėjo būti termoreguliacijos, raumenų pririšimo ar atraminė struktūra.
- Krūtinė ir kūnas: santykinai platesnė ir kompaktiškesnė nei kai kurių kitų sauropodų; kaukolė – santykinai stambi.
- Slankstelių struktūra: pneumatizuoti slanksteliai (su oro ertmėmis), kas sumažino kūno svorį ir leido išlaikyti ilgesnes atramines struktūras.
Mityba ir ekologija
Dikraeozauras buvo žolėdis. Dėl trumpesnio kaklo jis greičiausiai šienavo žemesnį augaliją — paparčius, cycadas, jaunus spygliuočių ūglius ir kitą prie žemės augančią vegetaciją. Tendaguru ekosistemoje jis dalijosi buveine su aukštesniais augalemėgiais sauropodais ir mažesniais stegozaurais, todėl maisto šaltinių specializacija leido sumažinti konkurenciją.
Fosilijų atradimai ir reikšmė
Pirmieji dikraeozauro kaulai buvo atrasti 1914 m., o juos aprašė vokiečių paleontologai, dirbę Tendaguru kasinėjimuose. Nuo to laiko rasta keletas skeletų fragmentų ir vienas gana gerai išsilaikęs egzempliorius, leidęs atkurti gyvūno išvaizdą bei suprasti jo anatominę ypatybę.
Tendaguru uolienos, kur aptinkami dikraeozauro kaulai, yra labai svarbios paleontologijai — jose rasta daugybė įvairių dinozaurų liekanų, įskaitant Giraffatitan (kartais vadinamą „žirafa“) ir kentrosauro kaulus, kas leidžia rekonstruoti kompleksišką panašaus amžiaus ekosistemą.
Galimos funkcijos ir interpretacijos
- Ilgi nerviniai spygliai: galėjo būti vizualinis požymis (tarpseksualiniams ar rūšiniams signalams), termoreguliacijos elementas arba raumenų bei sausgyslių pritvirtinimo vieta.
- Trumpesnis kaklas ir kompaktiškesnis kūnas: adaptacija gyvenimui šalia didesnių, aukštesnę augmeniją rėmusių sauropodų — ekologinė niša žemesniam augalų šienavimui.
- Pneumatizuotos struktūros: svorio mažinimas ir struktūrinis tvirtumas, leidę turėti tvirtus, bet lengvesnius slankstelius.
Santrauka
Dikraeozauras — neįprastas, kompaktiškesnis sauropodas su išsiskiriančiais nervinių slankstelių spygliais ir trumpesniu kaklu. Jo fosilijos iš Tendaguru padėjo geriau suprasti sauropodų įvairovę vėlyvajame jūre ir parodė, kaip skirtingų dydžių bei morfologijų dinozaurai galėjo sugyventi vienoje ekosistemoje be tiesioginės konkurencijos dėl maisto.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra dikraeozauras?
A: Dikraeozauras buvo mažas sauropodas, kuris turėjo tam tikrų fizinių skirtumų nuo kitų šeimos atstovų.
K: Kokių fizinių skirtumų turėjo dikraeozauras?
A: Dikraeozaurai turėjo trumpesnes uodegas, didesnes galvas ir ilgesnius nervinius dyglius išilgai kaklo ir nugaros.
K: Kur buvo rastos dikraeozauro fosilijos?
A: Dikraeozauro fosilijų rasta Tanzanijos Tendaguru kalno uolienose.
K: Kokių dar fosilijų rasta tose pačiose uolienose kaip ir dikraeozauro?
A: Uolienose taip pat rasta žirafos ir kentrosauro fosilijų.
K: Kaip sauropodai sumažindavo savo svorį?
A.: Sauropodai mažino savo svorį turėdami slankstelius, kurie buvo kaulinių atramų tinklelis, naudojamas svoriui mažinti ir maksimaliai apkrovai atlaikyti.
K: Kuo svarbus dikraeozauro, žirafaitano ir kentrosauro dydžio skirtumas?
Atsakymas: Dydžio skirtumas rodo, kad jie tikriausiai naršė skirtingo lygio augmeniją, todėl galėjo egzistuoti kartu be didelės konkurencijos.
K: Kada buvo rasta pirmoji dikraeozauro fosilija?
A: Pirmoji dikraeozauro fosilija buvo atrasta 1914 m.
