Nyderlandų Respublika (1581–1795) – Septynių Jungtinių Provincijų konfederacija
Nyderlandų Respublika (1581–1795): Septynių Jungtinių Provincijų konfederacija — galinga jūrinė ir prekybinė valstybė, formavusi modernių Nyderlandų istoriją.
Nyderlandų Respublika – oficialiai vadinta Septynių Jungtinių Nyderlandų Respublika, Jungtinių Nyderlandų Respublika arba Septynių Jungtinių provincijų Respublika – buvo Europoje egzistavusi respublika ir provincijų konfederacija nuo 1581 iki 1795 m. Ji tapo valstybiniu darinuku, iš kurio vėliau susiformavo Batavijos respublika, Jungtinė Nyderlandų Karalystė ir šiuolaikiniai Nyderlandai (dabar – Nyderlandų Karalystės dalis). Alternatyvūs pavadinimai istoriniuose šaltiniuose: Jungtinės provincijos, Federacinės Belgijos provincijos arba tiesiog Belgijos federacija.
Atsiradimas ir tarptautinis pripažinimas
Republika išsivystė iš konservuotos karinės ir politinės kovos prieš Ispanijos valdžią. Svarbūs žingsniai buvo 1579 m. sudarytas Utrechto susitarimas (Union of Utrecht), kuriuo keli regionai susijungė į konfederaciją, ir 1581 m. priimtas Abjuration (valdovo atmetimas), kuriuo Nyderlandų teritorijos atsisakė pripažinti Ispanijos karalių. Ilgalaikį tarptautinį pripažinimą suteikė 1648 m. Vestarijos taikos sutartis (Peace of Westphalia), kuria Nyderlandų nepriklausomybė nuo Ispanijos buvo oficialiai pripažinta.
Administracinė struktūra
Valstybė buvo konfederacija, sudaryta iš septynių pagrindinių provincijų, kurių kiekviena išlaikė didelę autonomiją. Pagrindinės provincijos:
- Holandija
- Zelandija
- Utrecht
- Gelderland
- Overijssel
- Friesland
- Groningen
Valstybės aukščiausias forumas buvo Visuotinių Provincijų Susirinkimas (States General), į kurį delegatus skyrė kiekvienos provincijos valstybinės atstovybės (provincial States). Svarbią rolę atliko miestų savivaldos organai, o vietos politiniai elitai turėjo tiesioginę įtaką sprendimams. Nors valstybė save laikė respublika, politinė valdžia dažnai buvo susitelkusi; miestų valdytojai (statholderiai) ir ypač Oranžų dinastija tapo de facto paveldima vadovaujančia jėga.
Ekonomika, prekyba ir kolonijos
Nyderlandai 17 a. išgyveno vadinamąjį „Auksinį amžių“ – ekonominį ir kultūrinį pakilimą. Šalies ekonomikos pagrindas buvo rimta jūrų prekyba, laivybos pramonė ir tarptautinės kompanijos:
- Vakarų Indijos ir Rytų Indijos kompanijos (WIC ir VOC) vystė prekybą, kolonizavo teritorijas Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje bei tapo pirmosiomis pasaulio daugiašalėmis kompanijomis.
- Amsterdamas tapo pirmaujančiu finansų centru: buvo įkurta viena pirmųjų vertybinių popierių biržų ir aktyviems skolinimams naudotos inovatyvios finansinės priemonės.
- Ūkininkavimas, žuvininkystė, tekstilės gamyba ir laivų statyba taip pat sudarė didelę dalį ekonomikos.
Reikėtų paminėti ir tamsiąją kolonijinės veiklos pusę: Nyderlandai dalyvavo transatlantinėje vergijoje bei prekyboje vergais ir buvo įsitraukę į plantacijų ekonomiką savo kolonijose.
Kultūra, mokslas ir religija
Nyderlandų Respublika pasižymėjo dideliu religinės tolerancijos laipsniu lyginant su daugeliu tuo metu Europoje dominavusių valstybių: čia daug erdvės rado protestantai, žydai ir kiti religinių mažumų atstovai, nors katalikai ilgą laiką susidūrė su administracinėmis apribojimais. 17 a. menas, mokslai ir filosofija pasiekė aukštą lygį:
- Tapyba: Rembrandt, Vermeer ir kiti meistrai, kurių kūriniai ir šiandien vertinami dėl technikos ir žanrų įvairovės.
- Mokslas: Christiaan Huygens, Antoni van Leeuwenhoek ir kiti mokslo lyderiai prisidėjo prie astronomijos, fizikos ir mikroskopijos pažangos.
- Literatūra ir filosofija taip pat plėtojosi kartu su prekybos ir miesto elito rėmimu.
Karinė galia ir tarptautiniai santykiai
Nyderlandai tapo galinga jūrine valstybės jėga, kuri konkuravo su Ispanija, Portugalija, Anglija ir vėliau su Prancūzija. Šalis dalyvavo keliuose svarbiuose konfliktuose, įskaitant ilgalaikį karą su Ispanija už nepriklausomybę ir seriją Anglo-Nyderlandų karų dėl jūrinės dominancijos. Per 17–18 a. Nyderlandų laivyno gebėjimai užtikrino prekybos maršrutų kontrolę ir kolonijinių interesų apsaugą.
Valstybės nuosmukis ir pabaiga
Per XVIII a. Nyderlandų tarptautinė ir ekonominė įtaka palaipsniui silpo: konkurencija iš Anglijos ir Prancūzijos, vidaus politiniai nesutarimai, finansinės sistemos problemos ir karinės pralaimėjimai silpnino konfederaciją. 1795 m. Prancūzijos revoliucinės armijos invazija užbaigė tradicinę Nyderlandų Respubliką — vietoje jos buvo įsteigta profrancūziška Batavijos Respublika, o vėliau per XIX a. vyko tolesni valstybinių santvarkų pokyčiai.
Paveldas
Nyderlandų Respublika paliko reikšmingą paveldą: moderniosios finansų sistemos, tarptautinės prekybos ir jūrų teisės plėtra, aukštas kultūros ir mokslo pasiekimų lygis bei institucijų modeliai, kurie paveikė Vakarų Europos valstybės raidą. Jos istorija laikoma vienu svarbių pavyzdžių, kaip mercantilis jūrinis centras gali tapti kultūriniu ir mokslo židiniu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Nyderlandų Respublika?
A: Nyderlandų respublika buvo 1581-1795 m. Europoje veikusi provincijų konfederacija.
K: Kokie buvo kai kurie alternatyvūs Nyderlandų Respublikos pavadinimai?
A: Nyderlandų Respublika taip pat buvo žinoma kaip Septynių Jungtinių Nyderlandų Respublika, Jungtinių Nyderlandų Respublika, Jungtinės provincijos, Federacinės Belgijos provincijos ir Belgijos federacija.
K: Kada egzistavo Nyderlandų Respublika?
A: Nyderlandų Respublika egzistavo nuo 1581 iki 1795 m.
K: Kas atsirado po Nyderlandų Respublikos?
A: Po Olandijos Respublikos atsirado Batavijos Respublika, Jungtinė Nyderlandų Karalystė ir šiuolaikiniai Nyderlandai (dabar Nyderlandų Karalystės dalis).
K: Kokia buvo Nyderlandų Respublikos valdymo forma?
A: Nyderlandų respublika buvo vadinama respublika, tačiau Stadtholders tapo paveldima dinastija.
K: Kaip buvo organizuota Nyderlandų Respublika?
A: Nyderlandų Respublika buvo organizuota kaip provincijų konfederacija.
K: Kur buvo įsikūrusi Nyderlandų Respublika?
A: Nyderlandų Respublika buvo Europoje.
Ieškoti