Fenriras — senovės norvegų mitologijos milžiniškas vilkas
Fenriras — milžiniškas vilkas senovės norvegų mitologijoje: Lokio sūnus, Ragnaroką prarysianti pabaisa, likimo kova su Odinu ir jo sūnumi Víðarru.
Senovės norvegų mitologijoje Fenriras (sen. norv. "tas, kuris gyvena pelkėse"), dar žinomas kaip Fenrisúlfr (sen. norv. "Fenriro vilkas") arba Vanargandas ("Vano upės pabaisa"), yra milžiniškas, gąsdinantis vilkas, Lokio ir milžinės Angrboðos sūnus, Helos ir Jörmungandro brolis. Jo vardas siejamas su pelkėmis ir laukine gamta, o pats Fenriras mituose įkūnija grėsmingas, sunkiai suvaldomas jėgas, kurios galiausiai turi sukelti dievų ir pasaulio griūtį.
Surišimas ir gudrybė
Fenrirą dievai užaugino tarp savęs, bet jis greitai išaugo toks stiprus ir pavojingas, kad dievai nusprendė jį surišti. Bandydami jį apriboti, jie iš pradžių panaudojo storas grandines ir pančius — niekas nebuvo pajėgus jo pririšti ilgą laiką. Galiausiai dvarų (skandinaviškų kalvių) pagalba buvo sukurtas plonas, bet stebuklingas pančius, vadinamas Gleipniru, pagamintas iš dalykų, kurie neegzistuoja paprastoje materijoje (pvz., katės žingsnio garso, moters barzdos, kalno šaknies, medžio šaknies, žuvies kvapo ir paukščio seilių motyvais – mituose minimi įvairūs „neįmanomi“ ingredientai). Pančiai buvo tokie lengvi ir ploni, kad atrodė nevaržantys, bet jie buvo kerėti ir neištiriami.
Norint įtikinti Fenrirą leistis juos užsirišti, dievai pasiūlė žaidimą — jis turėjo parodyti savo jėgą. Kad parodytų pasitikėjimą, dievai paprašė, kad kažkas padėtų ranką kaip užstatą, ir Lokis sukalbėjo Tyrą (mituose Tyras dažnai tebėra vienintelis dievas, kuriam užteko drąsos) padėti ranką į vilko burną. Kai Fenriras pajuto, kad negali išsilaisvinti iš Gleipniro, jis susinervino ir nukando Tyro ranką — nuo tada Tyrui dažnai vaizduojama tik viena ranka.
Ragnarokas ir paskutinė kova
Fenrirui buvo pranašaujama lemtis: jis išsilaisvins per Ragnaroką — pasaulio pabaigos mūšį — ir tuomet sugrauš Odiną. Tai mitologinis simbolis, vaizduojantis chaosą triumfuojant prieš tvarką. Po to, kai Fenriras praris Odino, jam keršys Odino sūnus Víðarras, kuris, pagal kai kuriuos pasakojimus, nužudys milžinišką vilką, įsmeigdamas jam kardą arba plyšdamas jam žandikaulį, taip atkeršydamas už tėvą.
Fenriso palikuonys taip pat vaidina svarbų vaidmenį: jis turi du sūnus — Hati (dažnai verčiamas kaip "neapykanta"), kuris medžioja mėnulį, ir Skolą, kuris vejasi saulę. Kai šios uolios medžioklės sėkmingos, saulė ir mėnulis yra suvilioti ar sunaikinti, kas irgi yra dalis pasaulio pabaigos vaizdinio.
Reikšmė ir vaizdavimas kultūroje
Mitai apie Fenrirą interpretuojami įvairiai: jis gali simbolizuoti laukinę gamtą, neprognozuojamą likimą arba chaoso, destrukcijos jėgas, kurios kovoja prieš dievų tvarką. Senovės raštuose ir šaltiniuose (pvz., Eddose) pasakojimai apie jį yra tragiški, kupini pranašysčių ir dievų klaidų, atspindinčių žmogaus pastangas suvaldyti jėgas, kurias sunku ar neįmanoma visiškai sutramdyti.
Fenrisas dažnai vaizduojamas senovės skandinavų meno kūriniuose, vėlesnėje literatūroje, paveiksluose ir šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje — romanuose, filme, žaidimuose ir komiksuose — kaip simbolis neišvengiamo likimo, milžiniškos jėgos ir apokalipsės. Jo istorija ir ryšiai su kitais mitiniais padarais padaro jį vienu iš labiausiai atpažįstamų ir įsimintinų personažų šiaurės mitologijoje.
Pasak Eddos, Fenrisulfras nukando Tyrui ranką (John Bauer, 1911).
Legenda apie Fenrirą
Odinas sužinojo apie pranašystę, kad Lokio ir Angoros vaikai sukels dievams bėdų. Jis liepė atvesti Fenrirą, jo brolį Jörmungandrą ir seserį Helą.
Įmetęs Jörmungandrą į jūrą ir pasiuntęs Hel į mirusiųjų šalį, Odinas liepė vilką iškelti tarp Æsir. Tik dievas Týr išdrįso pamaitinti augančią pabaisą. Vilkas darėsi vis stipresnis ir stipresnis. Dievai išsigando, kad galiausiai jis juos sunaikins. Jie bandė jį pririšti. Jis sutiko būti pririštas du kartus. Abu kartus jis lengvai nutraukė grandines.
Odinas liepė nykštukams pagaminti grandinę Gleipnirą ("apgaudinėtojas" arba "suvedžiotojas"). Ji atrodė kaip šilkinis kaspinas, bet buvo pagaminta iš šešių stebuklingų ingredientų: katės žingsnio garso, moters barzdos, kalno šaknų, lokio jautrumo, žuvies kvėpavimo ir paukščio seilių.
Dievai metė iššūkį Fenrirui, kad šis taip pat nutrauktų šią grandinę. Vilkas pamatė, koks plonas ir gerai pagamintas Gleipniras, ir pamanė, kad tai apgaulė. Jis sutiko pabandyti nutraukti grandinę, bet tik tuo atveju, jei vienas iš dievų įkiš savo ranką vilkui į burną. Jis tikėjo, kad tai privers juos išlaisvinti jį, jei nepavyks nutraukti grandinės. Tik Tyras buvo pasiryžęs įkišti ranką vilkui į burną. Fenriras pabandė nutraukti grandinę. Kuo labiau jis stengėsi, tuo tvirčiau grandinė jį laikė. Kai dievai nenorėjo jo išlaisvinti, vilkas nukando Týr ranką ties riešu.
Sakoma, kad per Ragnaroką vilkas išsilaisvins. Jis suvienys jėgas su dievų priešais ir suėda Odiną. Po to Viðarras, Odino sūnus, nužudys vilką, kad atkeršytų už tėvo mirtį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Fenriras šiauriečių mitologijoje?
A: Šiaurės mitologijoje Fenriras yra milžiniškas, monstriškas vilkas, Lokio ir milžinės Angrboנos sūnus.
K: Kokie Fenriro brolių ir seserų vardai?
A: Fenriro broliai ir seserys yra Hel ir Jצrmungandr.
K: Kaip dievai surišo Fenrirą?
A: Dievai surišo Fenrirą nenutraukiama grandine arba virve, kad jis negalėtų pakenkti.
K: Kas per Ragnarצk turėjo nutikti Odinui?
A: Per Ragnarצk lemta, kad Fenriras išsilaisvins iš pančių ir praris Odiną.
K: Kas nužudo Fenrirą, kai jis praryja Odiną?
A: Po to, kai jis praryja Odiną, Fenrirą nužudo Vםנarr, kuris yra Odino sūnus.
K: Ar Fenriras turi vaikų?
A: Taip, Fenriras turi du sūnus, kurių vardai Hati ("neapykanta") ir Skolis.
Ieškoti