Amnezija: kas tai? Priežastys, simptomai ir tipai (anterogradinė, retrogradinė)

Amnezija yra tai, ką gydytojai vadina atminties praradimu arba sutrikimu. Tai reiškia, kad asmuo turi sunkumų prisiminti informaciją, įvykius ar naujus faktus. Amnezija gali atsirasti dėl pažeidžiamos smegenų struktūros, sergant tam tikromis ligomis, po traumos arba sunkaus streso. Ji gali būti ūmi (staiga) arba lėtinė, lengva arba sunkesnė, aprėpianti skirtingas atminties rūšis (pvz., epizodinę, darbines ar semantinę).

Tipai

• Anterogradinė amnezija: trumpalaikė arba naujai įgyta informacija nebeperkeliama į ilgalaikę atmintį. Žmogus gali prisiminti praeitį, tačiau jam sunku įsiminti naujus įvykius ar veiksnius po traumos arba ligos.
• Retrogradinė amnezija: asmuo praranda dalį arba visą prisiminimų apie įvykius, kurie įvyko prieš tam tikrą datą (pvz., prieš traumą ar operaciją). Kartais senesni prisiminimai išlieka geriau nei naujesni.

Kiti amnezijos tipai ir susiję reiškiniai:

• Laikina globalinė amnezija (Transient Global Amnesia) – staigus laikinų atminties praradimas, paprastai trunka kelias valandas ir dažnai pasitaiko vidutinio amžiaus žmonėms.
• Dissociatyvioji (psichogeninė) amnezija – prisiminimų praradimas susijęs su stipriu emociniu stresu ar traumu; dažnai ribojasi tam tikromis gyvenimo sritimis ar įvykiais.
• Neurodegeneracinė amnezija – susijusi su ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos.
• Kūdikystės amnezija – natūralus reiškinys, kai suaugusieji paprastai negali prisiminti ankstyvųjų vaikystės metų; tai susiję su smegenų ir kalbos raida ir nėra klasikinė patologinė amnezija.

Priežastys

Amneziją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys:

• Galvos trauma (smegenų sukrėtimas, smūgis į galvą).
• Hipoksija arba išemija (deguonies stoka smegenyse, insultas).
• Infekcijos (pvz., encefalitas).
• Neurodegeneracinės ligos (pvz., Alzheimerio, Picko liga).
• Alkoholio sukeltos patologijos (Wernicke–Korsakoff sindromas).
• Vaistai ar toksinės medžiagos (stiprūs raminamieji, tam tikri anesteziniai preparatai, nuodai).
• Psichologinis stresas, sunkūs emociniai traumos – gali sukelti dissociatyviąją amneziją.
• Metaboliniai sutrikimai (hipoglikemija, elektrolitų disbalansas).

Simptomai

Pagrindiniai amnezijos simptomai:

• Negalėjimas prisiminti naujos informacijos (ypač anterogradinės amnezijos atveju).
• Prarasti prisiminimai apie praeitį (retrogradinė amnezija).
• Konfabulacija – netikri prisiminimai ar išgalvoti paaiškinimai, kuriuos pacientas priima kaip tikrus.
• Pasikartojantis klausimas ar orientacijos praradimas (pvz., klausimas „kas aš esu?“ ar „kur esu?“).
• Skirtumai tarp įvairių atminties rūšių: intaktesnė procedūrinė atmintis (įgūdžiai) gali likti, o epizodinė (įvykiai) būti pažeista.
• Dažnai kartu pasireiškia ir kiti neurologiniai simptomai – kalbos sutrikimai, koordinacijos problemos.

Kaip nustatoma diagnozė?

Diagnozė remiasi kruopščia anamneze, neurologiniu tyrimu ir papildomais tyrimais:

• Medicininė anamnezė – traumos, ligų, vaistų, alkoholio vartojimo istorija.
• Kognityviniai testai (pvz., MMSE, MoCA) – vertinami atminties, dėmesio, orientacijos gebėjimai.
• Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) smegenims.
• EEG – įtariant epilepsiją ar kitus elektrinius smegenų sutrikimus.
• Kraujo tyrimai – infekcijų, metabolinių sutrikimų, vitaminų (B1/B12) trūkumo nustatymui.
• Psichologinė konsultacija – įtariant dissociatyviąją amneziją ar kitas psichikos priežastis.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo amnezijos priežasties:

• Užimti pagrindinę priežastį: gydyti infekciją, koreguoti metabolinius sutrikimus, sustabdyti kraujavimą ar stabilizuoti pacientą po traumos.
• Medikamentai – kartais reikalingi vaistai demencijai, vitaminų papildymas (pvz., tiaminas Wernicke–Korsakoff atveju) arba antiepileptikai.
• Kognityvinė reabilitacija – mokymai atminties strategijų, kompensacinių metodų (rašyti dienoraštį, naudoti priminimus, planuokles, išmaniuosius įrenginius).
• Psichoterapija – ypač svarbi dissociatyvinės amnezijos ir susijusių emocinių sutrikimų atveju.
• Gydytojo ir šeimos palaikymas – svarbu užtikrinti saugią aplinką ir padėti su kasdieniais poreikiais.

Prognozė ir prevencija

Prognozė priklauso nuo amnezijos priežasties ir gydymo laiko. Kai kurios amnezijos formos (pvz., laikina globalinė amnezija arba po traumos atsiradusi anterogradinė amnezija) gali būti grįžtamos arba dalinai pagerėti per savaites–mėnesius. Neurodegeneracinės ligos dažniausiai progresuoja.

Prevencijos priemonės:

• Vengti galvos traumų – naudoti apsaugą sportuojant, važiuojant dviračiu, segėti saugos diržus automobilyje.
• Saikingas alkoholio vartojimas ir išvengti ilgalaikio piktnaudžiavimo.
• Valdyti širdies ir kraujagyslių rizikos faktorius (hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas).
• Savarankiškos atminties palaikymo priemonės – sąrašai, priminimai, struktūruoti kasdieniai ritualai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės skubiai, jeigu:

• Staiga pradedate prarasti atmintį ar orientaciją.
• Amnezija atsirado po galvos traumos, alpimo ar insulto simptomų.
• Amnezijai lydi sąmonės netekimas, stiprus galvos skausmas, raumenų silpnumas, kalbos sutrikimai ar kiti neurologiniai požymiai.

Pastaba: Kūdikystės amnezija – tai natūralus reiškinys: suaugusieji paprastai negali prisiminti ankstyvos vaikystės įvykių. Ji susijusi su smegenų ir kalbos vystymusi ir nėra laikoma patologine amnezijos forma.

Jeigu jus ar artimą žmogų kamuoja dėl atminties sutrikimų, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.