K: Kas yra funkcinis neraštingumas?
A: Funkcinis neraštingumas reiškia, kad žmogui sunku skaityti, rašyti ir skaičiuoti įprastame gyvenime.
K: Kuo funkcinis neraštingumas skiriasi nuo visiško neraštingumo?
Atsakymas: Visiškai neraštingas asmuo apskritai nemoka skaityti, rašyti ir skaičiuoti, o funkciškai neraštingas asmuo buvo išmokytas šių įgūdžių, bet sunkiai jais naudojasi kasdieniame gyvenime.
K: Dėl kokių priežasčių suaugusieji, kurie yra funkciškai neraštingi, stengiasi vengti skaityti ir rašyti?
A: Funkcinio neraštingumo suaugusieji gali vengti skaityti ir rašyti, nes jiems tai atrodo sunku arba jie gėdijasi, kad jiems trūksta įgūdžių.
Klausimas: Ar funkciškai neraštingas žmogus gali parašyti savo vardą?
Atsakymas: Taip, funkciškai neraštingas asmuo gali sugebėti parašyti savo vardą ir pavardę, tačiau jam sunku parašyti daugiau nei kelis sakinius.
K.: Kokios užduotys funkcinio neraštingumo asmeniui gali būti sudėtingos, kai jis susiduria su spausdinta medžiaga?
A: Funkciškai neraštingam asmeniui gali būti sunku užpildyti formas, suprasti sutartis, vykdyti rašytinius nurodymus, skaityti laikraščių straipsnius, suprasti kelio ženklus, naudotis žodynu ir suprasti autobusų tvarkaraštį.
Klausimas: Kodėl funkcinis neraštingumas kelia sunkumų naudojantis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis?
A: Funkciškai neraštingi žmonės gali turėti sunkumų naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos technologijomis, pavyzdžiui, asmeniniais kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais, nes šios technologijos labai priklauso nuo skaitymo ir rašymo įgūdžių.
K: Ar galima užkirsti kelią funkciniam neraštingumui arba jį pagerinti?
A: Taip, funkcinio neraštingumo galima išvengti arba jį pagerinti pasitelkiant švietimo ir raštingumo programas.