Galicija (Galizė) — Ispanijos šiaurėsvakarių regionas ir autonominė bendrija
Galicija (Galizė) — Ispanijos šiaurės vakarų autonominė bendrija: unikali kultūra, bangomis skalaujami krantai, žali miškai ir gastronomija — atrask istoriją ir gamtą.
Galicija arba Galizė — Šiaurės Vakarų Ispanijos regionas, 1978 m. tapusi Ispanijos autonomine bendrija. Ji yra Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose ir ribojasi su Portugalija pietuose bei su Kastilijos ir Leono ir Astūrijos bendruomenėmis rytuose. Galicija iš vakarų ir šiaurės yra apsupta Atlanto vandenyno (įskaitant ria įlankas, vadinamas rías), todėl regionui būdingas jūrinis, drėgnas klimatas.
Geografija ir administracija
Galicija užima apie 29 574 km² teritoriją. Administraciniu požiūriu ji suskirstyta į keturias provincijas:
- A Coruña
- Lugo
- Ourense
- Pontevedra
Oficiali regiono sostinė pagal statutą yra Santiago de Compostela, tačiau didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių yra Vigo ir A Coruña. Kiti svarbūs miestai: Lugo, Ourense, Pontevedra.
Gyventojai ir kalbos
Gyventojų skaičius siekia apie 2,7–2,8 milijono (skaičiai kinta pagal demografinius duomenis). Regionui būdinga stipri tapatybė: šalia ispanų (kastilų) kalbos oficialiai vartojama ir galicų (galego) kalba, kuri yra romaniškos kilmės ir artima portugalų kalbai. Galicų kalba plačiai naudojama kasdieniame gyvenime, kultūroje ir vietos žiniasklaidoje.
Istorija ir kultūra
Galicijos teritorijoje gyvavo senovės keltų genčių palikimas, todėl regione ryškūs keltų kultūros elementai (muzika, šokiai, tradiciniai instrumentai — gaita (dudukas)). Viduramžiais čia gyvavo Karalystė Galicija. Svarbiausias istorinis ir religinis centras yra Santiago de Compostela, kur stovi Katedra, sauganti šv. Jokūbo (Santiago) relikvijas. Piligrimystės kelias — Camino de Santiago — pritraukia tarptautinius piligrimus ir turistus; senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ekonomika
Tradiciškai Galicijos ekonomika remiasi žuvininkyste, jūrų uostais, konservų ir žuvies perdirbimu, taip pat žemės ūkiu (ypač kukurūzai, gvazdikėlių laikymas, pienininkystė), miškininkyste ir laivų statyba. Pastaraisiais dešimtmečiais svarbų vaidmenį užima paslaugų sektorius ir turizmas, ypač susijęs su piligrimystės trasa ir pakrantės kurortais (ypač Rías Baixas regionas, žinomas dėl vyno Albariño ir saugomų įlankų).
Klimatas
Dominanti klimato rūšis – vėjuotas jūrinis (okeaninis), su gausiais krituliais, ypač žiemos mėnesiais. Temperatūros yra palyginti vidutinės: vasaros nesikaitrina taip stipriai kaip centrinėje Ispanijoje, o žiemos yra švelnios, bet drėgnos.
Maitinimas ir tradicijos
Galicija garsėja gastronomija — jūros gėrybės, midijos, vėžiagyviai, taip pat tradicinis patiekalas pulpo a la gallega (virti kalmarai ar aštuonkojai su druska, paprikos milteliais ir alyvuogių aliejumi). Vynuogynai Rías Baixas gamina žinomą baltąjį vyną Albariño. Regiono šventės ir liaudies muzikos renginiai pabrėžia vietos etninę tapatybę.
Pasaulio paveldo ir lankytinos vietos
- Katedra ir senamiestis Santiago de Compostela (UNESCO)
- Rías Baixas ir pakrantės kraštovaizdžiai
- Gamtos rezervatai, kalvos ir miškingos vietovės
Vėliava ir herbas: Galicijos vėliava yra balta su mėlynu įstrižainės juostu; herbe vaizduojama taurė (chalice) su kryžiumi — simboliai dažnai sutinkami regiono oficialiuose ženkluose.
Galicija išsiskiria savo gamtovaizdžiais, stipria kultūrine tapatybe ir istorine reikšme tiek Ispanijos, tiek visos Europos mastu, ypač dėl piligrimystės tradicijos į Santiago de Compostela. Regionas siūlo tiek kultūrinius, tiek gamtos atrakcionus, kuriuos vertina tiek vietiniai gyventojai, tiek atvykę turistai.
Istorija
Galicija yra žalia keltiškų bruožų šalis. Nuo 1978 m., kai Galisija vėl įgijo autonomiją, ją valdo Xunta de Galicia (Galisijos vyriausybė). Nuo 1990 m. iki 2005 m., Manuelio Fragos valdymo metais, Galisija buvo griežtai valdoma. Po to Xunta de Galicia iki 2009 m. vadovavo socialistas prezidentas Emilio Perez Touriño, kuris Galisiją padarė liberalesnę nei bet kada anksčiau. Nuo 2009 m. kovo mėn. į valdžią atėjo Partido Popular (dešinioji partija), o naujuoju prezidentu tapo Alberto Núñez Feijoo, kuris 2012 m. laimėjo antrąją prezidento kadenciją.
Kalba
Galicijoje yra viena pagrindinė kalba: galisų kalba "galego". Ji turi daug panašumų su portugalų kalba. Galego ir portugalų kalbos yra tos pačios kilmės. Galisijoje taip pat kalbama ispaniškai, bet daugiausia kaip antrąja kalba.
Virtuvė
Galisija garsėja žvejybos pramone, o jūros gėrybės tebėra svarbi šios šalies virtuvės dalis. Labai populiarus patiekalas Galisijoje yra polbo á feira ("polbo" reiškia aštuonkojis). Galicijoje yra daug restoranų, kuriuose patiekiamos jūros gėrybės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Galisija?
A: Galisija yra Ispanijos tautybė, 1978 m. tapusi autonomine bendruomene.
K: Kur yra Galisija?
A: Galicija yra Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose.
K: Su kokiomis šalimis ji ribojasi?
A: Pietuose ji ribojasi su Portugalija, o rytuose - su Kastilijos ir Leףno bei Astūrijos bendruomenėmis.
K: Kada ji tapo autonomine bendruomene?
Atsakymas: Galisija tapo autonomine bendruomene 1978 m.
Klausimas: Ar ji yra Ispanijos, ar Portugalijos dalis?
Atsakymas: Tai Ispanijos dalis.
K: Ar šalia jos yra koks nors kitas regionas?
A: Taip, ji ribojasi su Kastilija ir Leףnu bei Astūrija rytuose.
Ieškoti