Badeno Didžioji Hercogystė (1806–1918) – Vokietijos pietvakarių monarchija
Badeno Didžioji Hercogystė - buvusi monarchija Europoje. Dabar ji yra šiuolaikinės Vokietijos dalis. Badeno Didžioji Hercogystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė Vokietijos pietvakariuose, rytiniame Reino krante. Ji egzistavo 1806-1918 m., sostinė buvo Karlsrūhės miestas.
Iš pradžių didžiųjų kunigaikščių šeima turėjo teisę į didenybės stilių. Sosto įpėdinis paprastai buvo vadinamas paveldimuoju kunigaikščiu su aukštesniu stiliumi Karališkoji didenybė.
Valstybė buvo panaikinta 1918 m. po Vokietijos revoliucijos, kai pasibaigė kelios monarchijos.
Istorinis susikūrimas ir teritorija
Badeno Didžioji Hercogystė susiformavo Napoleono karų laikais: 1806 m. Margraviatas buvo pakeltas į didžiąją hercogystę ir reikšmingai išplėstas per mediaciją ir teritorijų perdalijimą. Po Napoleono antausio 1815 m. Vienos kongresas patvirtino Badeno sienas ir užtikrino jos statusą Europos politinėje sistemoje. Nors valstybės teritorija kito per XIX a., Badeno branduolį sudarė žemės šiauriniame ir pietiniame Reino krantuose, o centras — Karlsrūhė.
Politika ir konstitucija
Badenas išsiskyrė palyginti ankstyvais politiniais reformų žingsniais: 1818 m. buvo priimta konstitucija, kuri suteikė dalinę parlamentinę atstovybę ir teisinio valdymo elementus. Valdymo forma — konstitucinė monarchija, kurioje didysis kunigaikštis turėjo reikšmingų vykdomosios valdžios įgaliojimų, tačiau egzistavo ir įstatymų leidžiamoji institucija su reprezentacija įvairioms visuomenės grupėms. Per XIX a. Badeno valdžia kartais balansavo tarp konservatyvių ir liberalinių jėgų; valstybė dalyvavo teisinių, administracinių ir švietimo reformų diegime.
Ekonomika, pramonė ir infrastruktūra
Badenas per XIX a. intensyviai industrializavosi: plėtėsi tekstilės, cheminės pramonės įmonės, augo prekyba ir laivyba Reinu. Valstybėje statytos geležinkelio linijos pagerino ryšius su kitomis Vokietijos žemėmis ir skatino miestų augimą. Karlsrūhė buvo ne tik administracijos centras, bet ir svarbus kultūros bei inžinerijos taškas — čia veikė techninės mokyklos ir vėliau įkurtas politechnikumas, kuris prisidėjo prie techninio išsilavinimo plėtros.
Visuomenė ir kultūra
Gyventojų sudėtis Badene buvo įvairi: tiek katalikai, tiek protestantai formavo religinius ir kultūrinius regionus. Valstybė rėmė mokslą ir meną, steigė mokyklas, bibliotėkas ir muziejus. XX a. pradžioje Badenas buvo palyginti moderni, su išvystyta viešąja administracija ir socialinėmis institucijomis.
Vaidmuo Vokietijos vienijimo procese ir pabaiga
Badenas buvo aktyvus Vokietijos šalių bendradarbiavimo dalyvis: jis įsitraukė į regionines koalicijas, vėliau tapo Vokietijos imperijos dalimi 1871 m., kai susikūrė vieninga Vokietija. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kartu su kitomis Vokietijos monarchijomis, Badeno didysis kunigaikštis 1918 m. buvo priverstas atsisakyti galios per Vokietijos revoliuciją; taip baigėsi monarhija ir teritorija tapo demokratine Respublika (Vokietijos Weimaro respublikos sudėtyje).
Paveldas
Po Antrojo pasaulinio karo Badeno teritorija buvo reorganizuota ir galiausiai 1952 m. sujungta su Württemberg vietinėmis žemėmis į šiandieninę federacinę žemę Baden-Württemberg. Istoriniai palikimai — miesto planai, kultūros įstaigos, techniniai universitetai bei archyviniai dokumentai — iki šiol liudija Badeno Didžiosios Hercogystės vaidmenį Vokietijos pietvakarių istorijoje.
Šis straipsnis apima pagrindines Badeno Didžiosios Hercogystės savybes: jos kilmę, politinę raidą, ekonominę ir kultūrinę plėtrą bei galutinį pabaigos aktą 1918 m. Dėl detalesnės informacijos apie konkrečius valdovus, konstitucinius pakeitimus ar administracines reformas rekomenduojama kreiptis į specializuotus istorinius šaltinius.
Didžiosios Hercogystės vėliava.
Didžiosios Kunigaikštystės vieta šiuolaikinės Vokietijos ribose.
Karlsrūjės pilis - didžiojo kunigaikščio ir jo šeimos rūmai.
Didžiųjų kunigaikščių sąrašas 1806-1918 m.
- Čarlzas Frederikas 1806-1811 m.
- Čarlzas 1811-1818 m.
- Liudvikas I 1818-1830 m.
- Leopoldas 1830-1852 m.
- Liudvikas II 1852-1856 m.
- Frederikas I 1856-1907 m.
- Frydrichas II 1907-1918 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Badeno didžioji kunigaikštystė?
A: Badeno Didžioji Hercogystė buvo buvusi monarchija Europoje.
K: Kur yra Badeno Didžioji Hercogystė?
A: Badeno Didžioji Hercogystė buvo Vokietijos pietvakariuose, rytiniame Reino krante.
K: Kokia buvo Badeno Didžiosios Kunigaikštystės sostinė?
A: Badeno Didžiosios Kunigaikštystės sostinė buvo Karlsrūjės miestas.
K: Kada egzistavo Badeno Didžioji Hercogystė?
A: Badeno Didžioji Hercogystė egzistavo 1806-1918 m.
K: Koks buvo Badeno Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių šeimos titulas?
A: Badeno Didžiosios Hercogystės didžioji kunigaikštystė turėjo teisę į didenybės titulą.
K: Koks buvo sosto įpėdinio Badeno didžiojoje kunigaikštystėje stilius?
A: Badeno Didžiojoje Hercogystėje sosto įpėdinis paprastai buvo vadinamas paveldimuoju princu su aukštesniu stiliumi - Karališkąja Didenybe.
Klausimas: Kodėl buvo panaikinta Badeno Didžiosios Hercogystės valstybė?
A: Badeno Didžiosios Hercogystės valstybė buvo panaikinta 1918 m. po Vokietijos revoliucijos, kai baigėsi kelios monarchijos.
