Pilkoji medžiaga — smegenų neuronų ir glijos ląstelių apibrėžimas
Pilkoji medžiaga (lot. substantia grisea) yra pagrindinė centrinės nervų sistemos sudedamoji dalis. Ją sudaro neuronai (tai yra ląstelės, paprastai vadinamos smegenų ląstelėmis) ir glijos ląstelės. Baltąją medžiagą, priešingai, sudaro ilgos mielinizuotos aksonų linijos (nervinės skaidulos) ir glijos ląstelės.
Spalvų skirtumą daugiausia lemia mielino baltumas. Gyvuose audiniuose pilkoji medžiaga iš tikrųjų yra labai šviesiai pilkos spalvos su gelsvais ar rausvais atspalviais, kurie atsiranda dėl kapiliarinių kraujagyslių ir neuronų ląstelių kūnelių.
Kur randama pilkoji medžiaga
- Smegenų žievėje (cortex) — stora pilkosios medžiagos sluoksnių struktūra, kur vyksta daug sensorinės analizės ir pažintinių funkcijų.
- Giluminiai branduoliai — tokie kaip bazaliniai ganglijai, talamas ir kiti branduoliai, kuriuose taip pat yra daug neuronų kūnelių.
- Smegenėlių žievė ir giluminiai branduoliai — smegenėlėse pilkoji medžiaga sudaro žievę ir kai kuriuos giluminius mazgus.
- Stuburo smegenyse — pilkoji medžiaga formuoja „ragus“ (anteriorinius ir posteriorinius), kuriuose yra motorinių ir jutiminių neuronų centrų.
Funkcijos
- Sinyptinis apdorojimas ir integracija — pilkojoje medžiagoje yra neuronų kūnelių ir dendritų, kur vyksta sinapsių susidarymas, informacijos apdorojimas ir vietinis integravimas.
- Sensoriniai ir motoriniai signalai — daug jutimo suvokimo, motorinės kontrolės ir refleksų grandinių yra lokalizuotos pilkojoje medžiagoje.
- Atmintis ir pažinimas — didelė dalis aukštesniųjų pažinimo funkcijų (pvz., atminties konsolidacija, kalbos apdorojimas) priklauso nuo pilkosios medžiagos struktūrų.
Audinio sudėtis ir ląstelės
- Neuronų kūneliai (soma) — didžiausioji pilkosios medžiagos dalis, juose yra Nissl medžiaga ir organelės, reikalingos sintezei ir metabolizmui.
- Dendritai ir ne visi aksonai yra mielinizuoti — daug dendritų ir trumpų arba neprailgintų aksonų, kurie lemia tankų sinapsių tinklą.
- Glijos tipai — astroglijos, oligodendrocitai, mikroglija ir ependimocitai atlieka parama, medžiagų apykaitos palaikymą, imuninę kontrolę ir kt.
- Kraujagyslės — gausus kapiliarų tinklas suteikia deguonį ir maistines medžiagas, todėl audinys turi rausvus atspalvius.
Morfologija ir tyrimo metodai
- Histologija — pilkoji medžiaga matoma kaip regionai su didesne ląstelių kūnelių koncentracija; dažnai naudojami Nissl ir myelino dažai skirtumams pabrėžti.
- Vaizdinimas — modernūs vaizdo metodai (pvz., kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) aiškiai atskiria pilkąją ir baltąją medžiagą dėl skirtingo riebalų ir vandens kiekio bei struktūros.
Klininė svarba
- Insultai — išemija dažnai pažeidžia pilkąją medžiagą, nes neuronai yra jautrūs deguonies stokai.
- Nevienalytinės neurodegeneracinės ligos — pvz., Alzheimerio liga sukelia pilkosios medžiagos atrofiją žievėje; Parkinsono liga susijusi su neuronų nykimu tam tikruose branduoliuose.
- Epilepsija — daugumos epilepsijos fokusai kyla iš smegenų žievės (pilkosios medžiagos) sričių.
- Gerybiniai ir piktybiniai navikai — gliomos ir kitos navikinės būklės dažnai paveikia pilkąją medžiagą arba ją išstumia.
Apibendrinant, pilkoji medžiaga yra esminė centrinės nervų sistemos dalis, atsakinga už informacijos apdorojimą, sinapsių veiklą ir daugelį jutimo bei motorinių funkcijų. Jos struktūra ir sudėtis (neuronų kūneliai, dendritai, glija bei kraujagyslės) lemia tiek mikroskopinę, tiek klinikinę reikšmę ir skiriasi nuo baltosios medžiagos, kuri daugiausia sudaryta iš mielinizuotų laidų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pilkoji medžiaga?
A: Pilkoji medžiaga yra pagrindinė centrinės nervų sistemos sudedamoji dalis, sudaryta iš neuronų ir glijos ląstelių.
K: Kuo skiriasi pilkoji ir baltoji medžiagos?
A: Pilkąją medžiagą sudaro neuronai ir glijos ląstelės, o baltąją medžiagą - ilgos mielinizuotos aksonų takoskyros (nervinės skaidulos) ir glijos ląstelės.
K: Kas yra mielinas?
Atsakymas: Mielinas yra medžiaga, dengianti nervines skaidulas ir suteikianti baltai medžiagai baltumo.
K: Kodėl pilkoji medžiaga skiriasi nuo baltosios medžiagos spalvos?
A: Spalva skiriasi daugiausia dėl mielino baltumo. Gyvuose audiniuose pilkoji medžiaga iš tikrųjų yra labai šviesiai pilkos spalvos su gelsvais ar rausvais atspalviais, kurie atsiranda dėl kapiliarinių kraujagyslių ir neuronų ląstelių kūnelių.
Klausimas: Kokios ląstelės sudaro pilkąją medžiagą?
A: Pilkąją medžiagą sudaro neuronai (smegenų ląstelės) ir glijos ląstelės.
K: Kokios ląstelės sudaro baltąją medžiagą?
A: Baltąją medžiagą sudaro ilgos mielinizuotos aksonų linijos (nervinės skaidulos) ir glijos ląstelės.
K: Kokį vaidmenį centrinėje nervų sistemoje atlieka pilkoji medžiaga?
A: Pilkoji medžiaga yra pagrindinė centrinės nervų sistemos sudedamoji dalis, atliekanti svarbų vaidmenį apdorojant informaciją ir kontroliuojant judesius.
