Kalifornijos įlanka (Kortezo jūra) – geografinė ir istorinė apžvalga
Kalifornijos įlanka (dar vadinama Kortezo jūra, ispanų kalboje – Mar de Cortés, Mar Bermejo arba Golfo de California) yra siauras jūros ruožas, esantis tarp Žemutinės Kalifornijos pusiasalio ir Meksikos žemyninės dalies. Jį supa Baja California, Baja California Sur, Sonoros ir Sinaloa valstijos. Pavadinimas „Kalifornijos įlanka“ dažnai vartojamas anglų kalbos žemėlapiuose, tačiau vietiniai gyventojai dažniau vartoja pavadinimą „Cortéso jūra“. Pranciškus de Ulloa ją pavadino Hernáno Cortéso garbei – Hernáno Cortéso buvo tas, kuris jį pasiuntė tirti šias pakrantes.
Geografija ir hidrologija
Kalifornijos įlanka tęsiasi šiaurės–pietų kryptimi ir yra maždaug 1 000–1 300 km ilgio (priklausomai nuo matavimo taškų). Jos bendras plotas yra apie 160 000 km² (62 000 kvadratinių mylių). Įlankos plotis labai kinta – nuo siauresnių ruožų iki šimtų kilometrų pločio atviruose ruožuose. Didžiausias gylis siekia kelis tūkstančius metrų (vietomis apie 3 000 m).
Įlankoje įteka kelios reikšmingos upės. Istoriškai didelę reikšmę turėjo Kolorado upė, kurios deltos ir buvusios potvyninės zonos dabar yra viršutinėje įlankos dalyje; taip pat įlanką maitina Fuerte, Mayo, Sinaloa, Sonora ir Yaqui upės. Dėl šių įtekėjimų ir vietinių srovių suformuojami dideli nuosėdų, estuarijų ir deltos rajonai.
Formavimasis ir istorija
Šios jūros susiformavimas siejamas su tektonine plokščių judėjimo istorija: maždaug prieš 5,3 mln. metų atsivėrė įlanka, kas pakeitė kai kurių upių, ypač Kolorado upės, tėkmę ir ekologines sąlygas regione. Europos atradimų epochoje vandenyną tyrinėjo keliautojai iš Ispanijos; pavadinimas „Cortés“ kilo vardu, susijusiu su vienu iš to laikotarpio veikėjų – Hernáno Cortéso.
Biologinė įvairovė ir ekologija
Kalifornijos įlanka yra viena iš biologiškai turtingiausių jūrų zonų pasaulyje. Čia gausu žuvų, vėžiagyvių, moliuskų, jūrų paukščių ir aukštesniųjų stuburinių – banginių, delfinų bei jūrų vėžlių. Regionas pasižymi daug endeminių rūšių ir kompleksiškais jūrų ekosistemų tipais: koralų rifais, mangrovėmis, estuarijais ir jūrų dugno bendrijomis.
Didelį ekologinį spaudimą sukelia žmogaus veikla: intensyvi žvejyba, neretai – ir pergaudymas; buveinių praradimas; bei gėlo vandens nutekėjimo sumažėjimas dėl užtvankų ir drėkinimo projektų Kolorado upėje, kas smarkiai paveikė deltos ekosistemas.
Žmonių veikla ir ekonomika
Įlanka yra svarbi vietinėms bendruomenėms dėl žvejybos (pvz., krevetės, sardinės, tunai ir kt.), žuvų perdirbimo pramonės bei turizmo. Sportinė žvejyba, nardymas ir ekoturizmas traukia lankytojus iš įvairių pasaulio šalių. Didesni uostai ir miestai palei pakrantę aptarnauja prekybą, žvejybą ir laivybą.
Apsauga ir iššūkiai
Dėl regiono unikalumo ir biologinės vertės dalys įlankos yra saugomos nacionalinių ir tarptautinių programų. Kai kurios zonos įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo ar kitus apsaugos sąrašus, o įvairios rezervatų sistemos siekia riboti žvejybos veiklą, saugoti buveines ir atkurti nykstančias rūšis.
Tarp pagrindinių iššūkių – pergaudymas, tarša, netvarus vandens išnaudojimas upių baseinuose ir klimato kaitos poveikis (vandens temperatūros kilimas, jūros lygio kėlimasis ir oro bei vandenų srovių pokyčiai). Atsakoma priemonėmis, tokiais kaip žvejybos reglamentavimas, buveinių atkūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas saugojimo srityje.
Santrauka
Kalifornijos įlanka (Kortezo jūra) yra geografiškai ir ekologiškai reikšmingas regionas – biologinės įvairovės hotspotas, svarbus žvejybai, turizmui ir vietos bendruomenėms. Jos susiformavimas ir istorinis reikšmingumas susiję su tektoniniais procesais bei žmonių veikla, todėl ilgaamžė apsauga ir tvarus išteklių valdymas yra būtini išsaugojant šio unikalio vandenyno savitumą.
Geologija
Kalifornijos įlanka susidarė planetos paviršiaus dalims iš Šiaurės Amerikos plokštės išjudinus Žemutinės Kalifornijos pusiasalį. Šio proceso metu palei įlankos vidurį jūros dugnu susiformavo Ramiojo vandenyno rytų pakilimas. Įlanka siektų Indio miestą Kalifornijoje, jei ne Kolorado upės sudaryta didelė upės delta. Ši delta užkerta kelią jūrai užlieti Meksikalio ir Imperatoriaus slėnius. Rytinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje galima rasti ugnikalnių. Tortugos sala (Isla Tortuga) yra vienas iš aptinkamų ugnikalnių pavyzdžių.
Salos
Kalifornijos įlankoje yra dvi didelės salos - Angel de la Guarda ir Tiburono sala. Joje taip pat yra kelios mažesnės, įskaitant Espiritu Santo salą ir Partidos salą, kurią su ja jungia nedidelis sausumos gabalėlis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Kalifornijos įlanka?
A: Kalifornijos įlanka, dar vadinama Kortezo jūra arba Kortezo jūra, yra vandens plotas, esantis tarp Žemutinės Kalifornijos pusiasalio ir Meksikos žemyninės dalies.
K: Kokios valstijos supa Kalifornijos įlanką?
A: Kalifornijos įlanką supa Baja California, Baja California Sur, Sonora ir Sinaloa valstijos.
K: Kokį Kalifornijos įlankos pavadinimą renkasi vietos gyventojai?
A: Vietiniai gyventojai Kalifornijos įlanką vadina Kortezo jūra.
K: Kas pavadino Kalifornijos įlanką?
A: Francisco de Ulloa Kalifornijos įlanką pavadino Hernáno Cortéso, kuris jį pasiuntė tyrinėti pakrantės, vardu.
K: Kada buvo sukurta Kalifornijos įlanka?
A: Kalifornijos įlanka atsirado prieš 5,3 mln. metų, pakeitus Kolorado upės tėkmę.
K: Kokios upės įteka į Kalifornijos įlanką?
A: Į Kalifornijos įlanką įteka šios upės: Fuerte, Mayo, Sinaloa, Sonora ir Yaqui.
K: Koks yra Kalifornijos įlankos plotas?
A: Kalifornijos įlankos plotas yra apie 160 000 km² (62 000 kvadratinių mylių).
