Hengas: neolito žiediniai žemės statiniai ir apeigos (pvz. Stounhendžas)
Sužinokite apie hengus — neolito žiedinius žemės statinius, griovius, krantus ir jų apeigines funkcijas (pvz. Stounhendžas).
Hengas yra neolito laikų žemės statinys. Hengai būdingi Britų saloms (pvz., Stounhendžas), tačiau žemyninėje Europoje yra keletas panašių statinių.
Hengai dažniausiai datuojami vėlyvuoju neolitu ir ankstyvuoju bronzos amžiumi (apie 3000–2000 pr. m. e.), jų dydis svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų skersmens. Dažniausiai juos sudaro žiedinis pylimas arba krantas, aplink kurį kerta griovys, o viduje gali būti įvairūs monumentai – akmenų ar medinių ratilai, kapai, duobės ar kitokios struktūros. Hengų statyba reikalavo planavimo, darbo jėgos ir žinių apie kraštovaizdžio valdymą; daugelyje vietų rastos statybos sekos, kurias archeologai aiškina kaip kelių etapų vystymąsi.
Henges turi žiedinį krantą ir griovį. Manoma, kad jie nėra gynybinio pobūdžio, nes griovys yra sienos ar pylimo viduje. Atrodo, kad gynybai griovį geriau įrengti kranto išorėje. Tokiu būdu užpuolikams tektų lipti toliau. Manoma, kad jų paskirtis daugiausia apeiginė. Apie tai dažnai kalbama kalbant apie Stounhendžą.
Konstrukcija ir paskirtis
Hengų žiedinis planas (pylimas–griovys) ir dažnai sutinkamos vidaus struktūros rodo, kad šie statiniai daugiausia tarnavo kaip susibūrimų, ceremonijų, laidojimo ar atminimo vietos. Archeologiniai kasinėjimai dažnai atskleidžia:
- kaulų ir maisto likučius, rodančius bendrų vaišių ar apeiginių vaišinimų požymius;
- laidojimo duobes ar kapus, kartais su įdėtomis dovanomis;
- medinių stulpų ar akmeninių ratilų pėdsakus, rodančius konstrukcijas, kurios galėjo turėti ritualinę ar astronominę paskirtį;
- įėjimų orientaciją, kuri kai kuriais atvejais sutampa su saulės ar mėnulio ciklais (pavyzdžiui, Stounhendžą dažnai sieja su saulės padėtimis žiemos arba vasaros saulėgrįžose).
Tipai
Skiriami trys pagrindiniai hengtų tipai pagal įėjimų skaičių, taip pat juos galima skirstyti pagal vidines struktūras:
- Klase I (vieno įėjimo hengai) – turi vieną atvertą įėjimą į žiedą; galėjo būti naudojami ribotoms, uždaroms apeigoms ar kontempliacijai.
- Klase II (dviejų įėjimų hengai) – turi du priešingus įėjimus; tokia struktūra galėjo leisti procesijas ar ritualinius keliavimo takus per žiedą.
- Klase III (daugiau nei dviejų įėjimų hengai) – retimes atveju gali būti keli atviri vėjai ar sužalojimai, susiję su vėlesniais perstatymais ir naudojimo pokyčiais.
Pagal vidines struktūras dažnai išskiriami:
- hengai su akmenų ratilais (megalitiniai elementai);
- hengai su medinėmis konstrukcijomis (stulpų rinkiniai, medinės šventyklos pėdsakai);
- hengai be didelių vidinių monumentų – tik žemės darbai, skirti žymėti vietą ar ribą.
Išlikimas, tyrimai ir reikšmė šiandien
Hengai yra svarbios archeologijos ir kultūros paveldo vietos. Dauguma jų yra saugomi kaip nacionalinės reikšmės objektai, dažnai lankomi turistų ir rekonstruktorių. Tyrimuose naudojami geofiziniai metodai (pavyzdžiui, magnetometrija, radaras), lauko kasinėjimai, radiokarboninis datavimas ir analitinė laboratorinė tyrimų metodika, leidžianti rekonstruoti jų statybos tvarką ir naudojimo laikotarpius.
Be akademinės reikšmės, hengai turi ir plačią šiuolaikinę kultūrinę reikšmę: jie traukia lankytojus, įkvepia meninę kūrybą ir dažnai minima neopaganiškose bei kitose dvasinėse praktikose. Taip pat jie kelia iššūkius paveldo apsaugai – žemės ūkis, statybos darbai ir masinis turizmas gali pakenkti jautriems archeologiniams sluoksniams, todėl būtina nuolatinė priežiūra ir atsakingas lankymas.
Apibendrinimas
Hengai yra sudėtingi, daugiasluoksniai neolito laikotarpio statiniai, kurių paskirtis dažniausiai siejama su apeigomis, bendruomeniniais susibūrimais ir laidojimo praktika. Nors daugiausia jų randama Britų salose, panašūs ritualiniai žiediniai žemės darbai aptinkami ir kitur Europoje. Tolesni tyrimai ir apsauga padeda geriau suprasti šių vietų reikšmę kaimyninėms bendruomenėms praeityje ir saugoti jas ateičiai.
Trys išlyginti Thornborough Henges komplekso henges
Šaltinis
- Malone, Caroline. 2005. Neolitinė Britanija ir Airija. Tempus, Stroud, Gloucestershire.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra hemorojus?
A: Henge yra neolito laikų žemės statinys.
K: Kur būdingi hengai?
A: Hengai būdingi Britų saloms (pvz., Stounhendžas), tačiau žemyninėje Europoje yra keletas panašių statinių.
K: Kokia yra hengės struktūra?
A: Henges sudaro žiedinis krantas ir griovys.
Klausimas: Ar hengai pirmiausia yra gynybinio pobūdžio?
Atsakymas: Ne, manoma, kad hengai nėra gynybinio pobūdžio, nes jų griovys yra sienos ar pylimo viduje.
K.: Kodėl gynybai geriau turėti griovį už kranto?
A: Atrodo, kad gynybai geriau įrengti griovį už kranto, nes užpuolikams tektų lipti toliau.
Klausimas: Kaip manoma, kokią funkciją daugiausia atlieka pylimai?
A.: Manoma, kad hengų paskirtis daugiausia buvo apeiginė.
K: Kaip hengai skirstomi?
A: Hengai skirstomi į tris tipus.
Ieškoti