Honkongo–Žuhajaus–Makao tiltas: 55 km ilgiausia pasaulio jūrinė perkėla

Techninės savybės ir paskirtis

Tilto maršrutas kertą Lingdingjango ir Džiudžoujango jūros kanalus, todėl tam, kad nebūtų trukdoma laivyboje, į kompoziciją įtrauktas povandeninis tunelis (apie 6,7 km ilgio) ir dirbtinės salos, prie kurių jungiasi tiltai. Įrenginys skirtas tik motoriniam transportui — pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis juo negalima. Dėl tiesioginio jungties tarp trijų regionų kelionės laikas automobiliu žymiai sutrumpėja, palyginti su ankstesniais maršrutais, kuriems reikėjo apvažiuoti deltos vandenis keltu arba ilgiau važiuoti sausuma.

Statyba ir ilgaamžiškumas

Statybos darbai prasidėjo 2009–2010 m. ir vyko daugelio metų laikotarpiu. Projektas buvo suprojektuotas taip, kad tarnautų apie 120 metų; konstrukcijos apskaičiuotos atlaikyti stiprias audras (tajfunus), koroziją jūrinėse sąlygose ir kitas regionines rizikas. Dėl sudėtingų inžinerinių sprendimų — ilgi tilto ruožai, povandeninis tunelis ir dirbtinių salų statyba — projektas reikalavo didelių technologinių ir logistikos pastangų.

Kaina, finansavimas ir laikas

Tilto statyba kainavo apie 126,9 mlrd. juanių (maždaug 18,77 mlrd. JAV dolerių). Iš pradžių projektuotojai ir užsakovai tikėjosi, kad darbai atsieis apie 51,1 mlrd. juanių (7,56 mlrd. JAV dolerių), tačiau galutinis biudžetas smarkiai išaugo. Projekto finansavimą dalijosi žemyninės Kinijos, Honkongo ir Makao vyriausybės, taip pat keli bankai ir komerciniai finansuotojai.

Statybos turėjo būti baigtos 2016 m. pabaigoje, tačiau dėl techninių, administracinių ir gamtinių iššūkių darbai užtruko ilgiau: pagrindiniai darbai baigti 2018 m. vasario 6 d., o oficialus atidarymas įvyko 2018 m. spalio 24 d.

Poveikis, naudojimas ir kritika

Projektas turėjo didelį ekonominį ir socialinį tikslą — stiprinti ryšius tarp Honkongo, Džuhajaus ir Makao, skatinti prekybą, turizmą ir regioninę integraciją. Tačiau statyba sulaukė ir kritikos dėl kelių priežasčių:

• Aplinkosauga: kelios aplinkosauginės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl poveikio vietinėms jūrų ekosistemoms, ypač Kinijos baltųjų delfinų populiacijai Perlų upės deltoje.
• Kainos ir finansinis valdymas: dideli projekto kaštai ir vėlavimai sukėlė diskusijas apie viešųjų lėšų efektyvumą.
• Techninės ir saugumo problemos: statant projektą buvo iškeltos pastabos dėl kokybės kontrolės ir valdymo — tai taip pat sulaukė didelio dėmesio žiniasklaidoje.

Be to, tilto naudojimo sąlygos skiriasi pagal regionus — yra specifinės reguliavimo, licencijavimo ir pasienio kontrolės procedūros, todėl keleiviams ir vežėjams reikalinga išankstinė informacija apie taisykles ir leidimus.

Praktiniai patarimai keliaujantiems

• Prieš kelionę pasitikrinkite reikalavimus dėl leidimų, mokesčių ir pasienio formalumų tarp Honkongo, Džuhajaus ir Makao.
• Kelionės laikas automobiliu tarp regionų žymiai sutrumpėja, tačiau eismo sąlygos ir kontrolės procedūros gali pridėti papildomo laiko.
• Tilto infrastruktūra skirta motoriniam transportui; pėsčiųjų arba dviratininkų pravažiavimas nėra leistinas.

Bendrai, Honkongo-Žuhajaus-Makao tiltas yra vienas ambicingiausių inžinerinių projektų regione — technologiškai sudėtingas ir strateginės reikšmės, kartu keliantis svarbius klausimus apie aplinkos apsaugą, viešųjų išlaidų valdymą ir tarpregioninę bendradarbiavimo praktiką.