Imunizacija (vakcinacija) — apibrėžimas ir veikimo principai

Imunizacija (vakcinacija) — kaip skiepai stiprina imuninę sistemą, saugo nuo ligų ir suteikia ilgalaikę apsaugą. Sužinokite veikimo principus ir naudą.

Imunizacija - tai būdas apsaugoti asmenį nuo ligos. Tai atliekama priverčiant asmens organizmą susidurti su tam tikra ligos dalimi, kad organizmas išmoktų su ja kovoti. Organizmo gebėjimas kovoti su liga vadinamas imunine sistema.

Ši medžiaga vadinama imunogenu. Imunizacija yra tas pats, kas skiepijimas ir vakcinacija, nes skiepijant ir vakcinuojant naudojamas užkratas (tai, kas užkrečia) taip pat, kaip ir imunizacijoje.

Kai žmogaus imuninė sistema vieną kartą susiduria su infekcija, ji gali greitai išmokti su ja susidoroti, jei su ja susidurs dar kartą. Kontroliuojamai veikiant žmogų imunogeniniu preparatu, organizmas galės apsisaugoti nuo tos infekcijos vėliau gyvenime.

Kaip tai veikia trumpai

Imunizacija veikia taip: organizmui pateikus saugų antigeną (ligos dalį arba jos produktą), aktyvinama adaptacinė imuninė reakcija. Ši reakcija apima:

• antikūnų gamybą B ląstelių;
• T limfocitų (pagalbinės ir žudikės) aktyvaciją;
• imunologinės atminties susidarymą — organizmas „prisimena“ antigeną ir reaguoja greičiau bei stipriau susidūręs su juo vėliau.

Aktyvioji ir pasyvioji imunizacija

• Aktyvioji imunizacija — organizmas pats gamina antikūnus ir kuria atminties ląsteles po vakcinos arba natūralios infekcijos. Tai ilgalaikė apsauga, kartais reikalaujanti stiprinimo dozių (boosterių).
• Pasyvioji imunizacija — į organizmą suleidžiami paruošti antikūnai (imunoglobulinai), kurie suteikia greitą, bet trumpalaikę apsaugą. Naudojama, kai reikia skubios apsaugos arba kai imuninė sistema negali susiformuoti tinkamos reakcijos.

Vakcinų tipai

Yra keli dažniausi vakcinų tipai, kurių kiekvienas veikia šiek tiek skirtingai:

• gyvos atenuotos vakcinos (silpnintos bakterijos ar virusai);
• inaktyvuotos (neaktyvintos) vakcinos;
• subvienetinės vakcinos (naudojamos tik tam tikros antigeninės dalys);
• toksoidinės vakcinos (naudoja inaktyvuotus toksinus, pvz., stabligės);
• mRNR vakcinos (pateikia instrukciją organizmui pasigaminti antigeną);
• virusinių vektorių vakcinos (naudoja kitą virusą kaip „vežėją“ antigenui pristatyti).

Kada reikalingi stiprinimai (boosteriai)

Kai kurių vakcinų sukelta imuniteto trukmė laikui bėgant silpsta. Todėl rekomenduojami kartotiniai skiepijimai, kad palaikyti tinkamą apsaugos lygį. Boosteriai atnaujina imuninę atmintį ir didina antikūnų kiekį.

Privalumai ir visuomeninis poveikis

• Imunizacija apsaugo atskirus asmenis nuo sunkių ligų, komplikacijų ir mirties.
• Didesnis skiepų imlumas visuomenėje sukuria vadinamąją „kaukės“ arba „herd“ (bando) imunitetą, kuris apsaugo tuos, kurie negali būti vakcinuoti (naujagimiai, imunodeficitą turintys žmonės).
• Vakcinacija padeda kontroliuoti ar išnaikinti ligas (pvz., raupai išnaikinti globaliai).

Saugumas ir įprasti šalutiniai poveikiai

Vakcinų saugumas stebimas tūkstančiais tyrimų prieš pradedant naudoti visuomenėje ir nuolat po to. Dauguma žmonių nejaučia rimtų problemų. Dažni, trumpalaikiai šalutiniai poveikiai:

• skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje;
• silpnumas, karščiavimas, galvos skausmas;
• retkarčiais — alerginės reakcijos (yra nustatyti veiksmingi gydymo būdai ir stebėjimas).

Rimtos komplikacijos labai retos. Jei kyla abejonių dėl skiepijimo saugumo, svarbu pasitarti su gydytoju.

Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės

• kai kurioms vakcinoms kontraindikacija gali būti sunki alergija ankstesnei tos pačios vakcinos dozei ar vakcinos sudedamajai daliai;
• gyvos atenuotos vakcinos dažnai neskiriamos stipriai imunodeficitą turintiems asmenims arba nėščioms moterims;
• visada informuokite sveikatos priežiūros specialistą apie savo ligas, vaistus ir alergijas prieš skiepijimą.

Dažniausios klaidingos nuostatos

• „Vakcinai sukelti ligą“ — dauguma vakcinų naudoja neaktyvius ar tik dalinius antigenus, todėl jos nesukelia pilnos ligos; gyvos atenuotos vakcinos retai gali sukelti lengvą ligos formą, bet tai yra kontroliuojama ir daug mažiau pavojinga nei natūrali infekcija.
• „Per daug vakcinų vienu metu – pavojinga“ — daug tyrimų rodo, kad skiepų junginiai esami skiepų tvarkaraščiuose yra saugūs ir efektyvūs.

Kaip pasiruošti skiepijimui ir ko tikėtis

• patikrinkite savo skiepų kortelę arba istoriją ir pasitarkite su šeimos gydytoju;
• jei esate sergantis ar vartojate imunosupresinius vaistus, informuokite gydytoją;
• po skiepo stebėkite save kelias valandas ir praneškite apie stiprias ar neįprastas reakcijas.

Išvados

Imunizacija yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių būdų apsaugoti atskirus žmones ir visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų. Ji remiasi organizmo gebėjimu „prisiminti“ antigenus ir greičiau į juos reaguoti vėliau. Skiepijimai yra saugūs, o jų nauda — tiek individuali, tiek visuomeninė — gerokai didesnė nei rizika. Dėl konkrečių klausimų ar sveikatos būklės įvertinimo verta kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra imunizacija?

K: Kaip veikia imunizacija?

K: Kas yra imuninė sistema?

K: Kas yra skiepai ir vakcinacija?

K: Kodėl svarbu imuninę sistemą paveikti infekcija?

K: Ar skiepai gali apsaugoti nuo visų ligų?

K: Kuo skiepijimas naudingas visai visuomenei?

Paieška pagal raidę