Interferencija fizikoje: apibrėžimas, konstruktyvi ir destruktyvi
Fizikoje interferencija yra banginių funkcijų poveikis. Viena banga gali interferuoti pati su savimi, tačiau tai vis tiek yra dviejų arba daugiau bangų sudėtis (žr. Youngo plyšių eksperimentą). Dvi ar daugiau bangų visuomet gali interferuoti, net jei sudėties rezultatas yra sudėtingas arba mažai pastebimas.
Ką reiškia interferencija?
Interferencija – tai dviejų ar daugiau bangų susidūrimas toje pačioje erdvėje ir laike, kai jų amplitudės sudedamos pagal superpozicijos principą. Kai bangų viršūnė sutampa su kitos viršūne, susidaro didesnė banga; kai viršūnė sutampa su įduba, poveikiai gali vienas kitą anuliuoti. Tokiu būdu skiriamos dvi pagrindinės rūšys:
- Konstruktyvi (teigiama) interferencija – kai bangos susijungia taip, kad rezultuojanti amplitudė didesnė nei atskirų bangų amplitudės; dažnai atsiranda, kai fazių skirtumas yra lygus 2πn (n – sveikas skaičius).
- Destruktyvi (neigiama) interferencija – kai bangos viena kitos poveikį mažina arba visiškai anuliuoja; dažnai atsiranda, kai fazių skirtumas yra (2n+1)π.
Kada interferencija įvyksta?
Interferencijai būtinos kelios sąlygos:
- Atskirų šaltinių bangos turi persidengti erdvėje ir laike.
- Šaltiniai turi būti pakankamai koherentiški (t. y. turėti pastovų fazių santykį) arba turi būti palankios sąlygos, kad jų fazių santykis būtų apibrėžtas per laiko tarpą, per kurį stebima interferencija. Skiriami laiko (temporal) ir erdvinio (spatial) koherentiškumo aspektai.
- Bangos dažniai ir poliarizacija taip pat turi būti suderinami, kad būtų pastebima aiški interferencija.
Trumpa matematika (pagrindinė idėja)
Jeigu turime dvi sinusoidines bangas su amplitudėmis A1 ir A2 ir fazių skirtumu φ, jų rezultatas amplitudei (A) paprastai skaičiuojamas pagal vektorinę (fazorinę) sudėtį. Intensyvumas I yra proporcingas amplitudės kvadratui: I ∝ A². Dėl to dvi vienodo dydžio ir faziškai sutampančios bangos (A1 = A2 = A) duoda keturgubą intensyvumą (I ∝ (2A)² = 4A²), o tos pačios bangos visiškai priešfaziškai duoda nulį (I = 0).
Praktiniai sąlyginiai išvestiniai formulėmis: konstruktyvi interferencija, kai φ = 2πn; destruktyvi, kai φ = (2n+1)π.
Pavyzdžiai ir taikymai
- Youngo plyšių eksperimentas – paplitęs pavyzdys, rodantis šviesos interferencines juostas, kurių tarpai priklauso nuo bangos ilgio λ, atstumo iki ekrano D ir plyšių atstumo d; juostų tarpo apytikslė formulė y = λD / d.
- Stovinčios bangos – skaitomos kaip interferencijos rezultatas, kai priešingos krypties vienodo dažnio bangos sudaro stacionarias sritis (mazgus ir antinodus).
- Plonų sluoksnių interferencija – spalvoti raštai ant muilo burbulų arba alyvos plėvelės vandens paviršiuje atsiranda dėl įvairių sluoksnio storio ir šviesos atspindžių fazių skirtumų; tai naudojama ir antirefleksinėse dangose, kur destruktyviai interferuoja atspindėta šviesa ir mažina atspindį.
- Garso interferencija – garso bangos gali sustiprinti arba panaikinti viena kitą; tai svarbu akustikoje, triukšmo slopinime (pavyzdžiui, triukšmo aktyvus išjungimas) ir muzikos instrumentų rezonanso supratimui.
Vizualiai pastebimi efektai ir kontrastas
Realiame gyvenime dažnai matomas ne pilnas anuliavimas arba pilnas sustiprinimas, o tarpiniai variantai. Interferencijos kontrastą apibrėžia matuojamasis rodiklis „matomumas“ (visibility): V = (Imax − Imin) / (Imax + Imin). Jei šaltiniai nėra visiškai koherentiški arba turi skirtingas amplitudes, V sumažėja ir juostos tampa blankesnės.
Kas toliau — praktinis pavyzdys su automobiliu
Norint paprastai iliustruoti idėją, galima palyginti su dviem žmonėmis, stumiančiais automobilį. Jei du žmonės stumia automobilį ta pačia kryptimi, jie stumdys jį geriau nei vienas iš jų — tai būtų analogija konstruktyviai interferencijai. Jei du vienodos jėgos žmonės stumtų automobilį priešingomis kryptimis, automobilis nejudėtų — tai iliustruotų destruktyvią interferenciją (poveikiai vienas kitą anuliuoja).
Santrauka
Interferencija yra pagrindinis banginės fizikos reiškinys, paaiškinantis daugelį optinių, akustinių ir mechaninių efektų. Jos principai — superpozicija, fazių skirtumas ir koherentiškumas — yra naudojami įvairiose technologijose: nuo lazerių ir optinių prietaisų iki triukšmo kontrolės ir paviršių dangų kūrimo.


Kai du akmenys tuo pačiu metu atsitrenkia į tvenkinį, jų bangos interferuoja tarpusavyje.
Konstruktyvūs trukdžiai
Konstruktyvioji interferencija vyksta tada, kai dvi ar daugiau bangų yra toje pačioje erdvėje ir fazėje. Tokiu atveju bangų amplitudės sumuojasi, o bendra suma yra didesnė už bet kurios atskiros bangos amplitudę. Dėl to bangos atrodo intensyvesnės.
Laiko momentu = 0 viena bangos viršūnė juda iš kairės, o kita - iš dešinės.
Laikui esant = 1, abi bangų viršūnės susitinka viduryje.
Laike = 2 abi bangos toliau juda į priekį ir vėl pasirodo pradiniame aukštyje.


Destrukciniai trukdžiai : Kai vienos bangos viršūnė susitinka su kitos bangos apačia, vanduo lieka lygus.


Konstruktyvus kišimasis : Kai dviejų bangų viršūnės susitinka viduryje, susidaro aukštesnė banga.
Destrukciniai trukdžiai
Destruktyvioji interferencija vyksta, kai dvi ar daugiau bangų yra toje pačioje vietoje ir jų fazė nesutampa. Kai taip atsitinka, bangų amplitudės sumuojasi, o bendra suma yra mažesnė už bet kurios atskiros bangos amplitudę. Dėl to bangos atrodo ne tokios intensyvios.
Laiku = 0 bangos viršūnė juda iš kairės, o bangos apačia - iš dešinės.
Laikui esant = 1, abi bangos susitinka viduryje. Viršūnė užpildo įdubą.
Laikui esant = 2, abi bangos judėjo savo pradine kryptimi ir kiekviena iš jų vėl pasirodo.
Trikdžių pavyzdžiai
Po lietaus dažnai galima pastebėti raštus, kai šiek tiek alyvos plūduriuoja ant balų. Spalvos bus tokios: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna ir violetinė. Kiekviena iš šių spalvų šviesos turi savo bangos ilgį, o skirtingos aliejaus dalys yra skirtingo storio. Dalis saulės šviesos atsispindi nuo viršutinio paviršiaus, kitaip tariant, atsispindi nuo alyvos. Dalis saulės šviesos atsispindi nuo vandens viršaus. Šviesos bangos nuo alyvos paviršiaus ir šviesos nuo vandens paviršiaus susitinka atgal ore ir interferuoja. Esant bet kokio storio naftos sluoksniui, kai kurios šviesos bangos prisidės, o kai kurios atims, todėl viena šviesos spalva bus stipriausia.
Suspaudus du labai poliruotus stiklo lakštus, atstumas tarp jų kartais keičiasi priklausomai nuo vietos. Kai taip atsitinka, išryškėjantis raštas vadinamas "Niutono žiedais". Kai skaidrių nuotraukos dedamos tarp dviejų plonų stiklo lakštų ir rodomos skaidrių projektoriumi, toks raštas yra didelė problema. Ta pati problema gali atsirasti, kai du mikroskopo stikleliai sudedami kartu.
Triukšmą slopinančios ausinės naudoja destruktyvius trukdžius, kad pašalintų išorinį triukšmą.
·
Alyva ant vandens sukuria interferencinį spektro spalvų raštą
·
Niutono žiedai
·
Dėl trikdžių muilo burbule susidaro šviesos šou.
Fizikos klausimai
Čia pateikiama schema, kurioje pavaizduota, kaip atsiranda kai kurių rūšių šviesos trukdžiai. Atstumas tarp viršutinio stiklo gabalėlio ir apatinio gabalėlio didėja ties išoriniais kraštais.
Paprastesnė konfigūracija būtų, jei du plokšti stiklo gabalai liestųsi viena briauna, o tarp jų dviejų paviršių būtų siauras kampas. Jei atstumas tarp pirmojo stiklo gabalo viršutinio paviršiaus ir antrojo stiklo gabalo viršutinio paviršiaus tam tikru momentu yra toks, kad šviesos spinduliai, atsispindėję nuo abiejų stiklo gabalų, yra sinchronizuoti arba atitinka fazę, tada atsispindėjusi šviesa bus ryški, bet jei abu spinduliai yra pusę ciklo nefazėje, tada tuo momentu abu spinduliai vienas kitą panaikins ir atsispindėjusi šviesa nebus ryški.


Išlenktas stiklo gabalas virš plokščio stiklo gabalo


Du plokšti stiklo gabalai, sudarantys tarpusavyje siaurą kampą
Klausimai ir atsakymai
K: Kas fizikoje yra interferencija?
A: Fizikoje interferencija yra banginių funkcijų poveikis.
K: Ar gali viena banga interferuoti pati su savimi?
Atsakymas: Taip, viena banga gali interferuoti pati su savimi.
K: Ar visada, kai dvi bangos yra toje pačioje erdvėje, jos interferuoja?
A: Taip, dvi bangos visada interferuoja, kai jos yra toje pačioje erdvėje.
K: Kas yra teigiama interferencija?
A: Teigiama interferencija, dar vadinama konstruktyviąja interferencija, atsiranda, kai bangos sumuoja savo poveikius.
K: Kaip apibrėžiama neigiama interferencija?
A: Neigiama interferencija, dar vadinama destruktyviąja interferencija, atsiranda, kai viena banga atima kitos bangos poveikį.
K: Ar galite pateikti teigiamos interferencijos pavyzdį?
Atsakymas: Taip, jei du žmonės stumtų automobilį ta pačia kryptimi, jie judintų automobilį geriau nei vienas iš jų. Tai būtų teigiama interferencija.
K: Koks yra neigiamo trukdymo pavyzdys?
Atsakymas: Jei du vienodos jėgos žmonės stumtų automobilį priešingomis kryptimis, tai nė vienas iš jų jo nepajudintų. Tai būtų neigiamas trukdymas.