Investicinė bankininkystė
Frazė "investicinis bankas" reiškia įmonę, kuri padeda kitoms įmonėms (taip pat vyriausybėms) skolintis pinigų iš kitų žmonių ir įmonių ir (arba) leidžia įmonėms iš dalies arba visiškai parduoti save kitiems žmonėms ir įmonėms. Kitaip nei įprastas bankas, jie paprastai neskolina savo pinigų ir nenaudoja savo pinigų verslo daliai ar visam verslui įsigyti, o padeda suderinti verslo finansavimo poreikį su kitais verslo ir asmeniniais investuotojais, kurie siekia užsidirbti pinigų skolindami verslui arba turėdami verslo dalį.
XX a. viduryje tam tikri investiciniai bankai taip pat pradėjo bandyti padėti savo verslo klientams parduoti verslą ne investuotojams, o kitoms įmonėms, taip pat padėti įmonėms nuspręsti, kokį kitą verslą jos turėtų įsigyti, mainais už mokestį, pagrįstą verslo pardavimo kaina. Ši veikla tapo žinoma kaip įmonių susijungimai ir įsigijimai ir šiandien priskiriama investicinės bankininkystės kategorijai. Iš tikrųjų yra daug mažų investicinių bankų, kurie užsiima tik šia veikla ir nepadeda įmonėms skolintis pinigų ar parduoti nuosavybės teisių į verslą.
Investicinis bankas dažniausiai padeda įmonėms pasiskolinti pinigų pagal sutartį, vadinamą obligacija, ir parduoti įmonės akcijas pagal sutartį, vadinamą akcijomis. Dauguma šalių yra parengusios vyriausybės taisykles, pagal kurias mainais už reikalavimus, kad įmonė veiktų tam tikru būdu ir tam tikru būdu atskleistų savo finansinius rezultatus, jai leidžiama skolintis pinigų naudojant obligacijas ir parduoti nuosavybės teisę naudojant akcijas plačiajai visuomenei, o plačiajai visuomenei leidžiama parduoti obligacijas ir akcijas kitiems visuomenės nariams, neatsakant už įmonės veiklą ir atskleidžiamą finansinę informaciją.
Kai kurios priežastys, dėl kurių įmonė gali pasirinkti skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš banko, gali būti šios:
- Mažesnių palūkanų normų galimybė
- Galimybė gauti fiksuotą (nekeičiamą) palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui, nei paprastai leidžia dauguma bankų.
- Investuotojai gali būti labiau linkę skolinti bendrovei, kuriai kyla didesnė rizika, kad ji nesugebės atsiskaityti, nei tai būtų linkęs daryti bankas.
Kai kurios priežastys, dėl kurių verslo savininkas sutiktų pasinaudoti investicinio banko paslaugomis, kad parduotų dalį arba visą savo verslą kitiems investuotojams, yra šios:
- uždirbti pelną nuo sumos, kurią jie iš pradžių investavo į verslą (kadangi gali būti daugiau pirkėjų, norinčių pirkti įmones, kuriomis prekiaujama viešai, kaina, gauta už verslą, gali būti didesnė nei tuo atveju, jei savininkas parduotų verslą kitam asmeniui).
- Surinkti pinigų, kuriuos įmonė galėtų panaudoti tolesniam augimui.
- Surinkti lėšų grąžinti verslui pasiskolintus pinigus, kurių verslo savininkas kitu atveju negalėtų grąžinti.
Todėl investiciniai bankai dirba su dviejų rūšių klientais: vieni iš jų yra įmonės ir (arba) vyriausybės, norinčios pasiskolinti lėšų arba parduoti nuosavybę, ir privatūs asmenys bei kitos įmonės, norinčios gauti pelno iš savo pinigų skolindamos kitoms įmonėms arba turėdamos jų nuosavybę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra investicinis bankas?
A: Investicinis bankas - tai įmonė, kuri padeda kitoms įmonėms (taip pat ir vyriausybėms) skolintis pinigų iš kitų žmonių ir įmonių ir (arba) leidžia įmonėms iš dalies arba visiškai parduoti save kitiems žmonėms ir įmonėms.
K: Kuo investiciniai bankai skiriasi nuo įprastų bankų?
A: Kitaip nei įprasti bankai, investiciniai bankai paprastai neskolina savo pinigų ir nenaudoja savo pinigų verslo daliai ar visam verslui įsigyti, o padeda suderinti verslo finansavimo poreikį su kitais verslo ir asmeniniais investuotojais, kurie siekia užsidirbti pinigų skolindami verslui arba turėdami verslo dalį.
K: Kokią veiklą paprastai siūlo investicinis bankas?
A: Investicinis bankas dažniausiai padeda įmonėms skolintis pinigų pagal sutartį, vadinamą obligacija, ir parduoti įmonės nuosavybės dalį pagal sutartį, vadinamą akcijomis. Be to, kai kurie investiciniai bankai taip pat gali siūlyti įmonių susijungimo ir įsigijimo paslaugas, t. y. padėti savo klientams nuspręsti, kokią kitą įmonę jie turėtų įsigyti, mainais už mokestį, apskaičiuotą pagal įmonės pardavimo kainą.
Klausimas: Kodėl įmonė gali rinktis skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš bankų?
Atsakymas: Kai kurios priežastys, dėl kurių įmonė gali rinktis skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš bankų, yra šios: galimybė gauti mažesnes palūkanų normas, galimybė gauti fiksuotą (nekeičiamą) palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui, nei paprastai leidžia dauguma bankų, ir investuotojai gali būti labiau linkę skolinti rizikingesnėms įmonėms nei bankai.
Klausimas: Kodėl kas nors gali sutikti, kad investicinis bankas parduotų dalį arba visą savo verslą?
A: Kai kurios priežastys, dėl kurių kas nors gali sutikti, kad investicinis bankas parduotų dalį arba visą verslą, yra šios: pelno gavimas iš pradinių investicijų į įmonę, lėšų pritraukimas tolesnio augimo galimybėms ir lėšų pritraukimas pasiskolintiems pinigams grąžinti, kurių kitu atveju nebūtų galima grąžinti.
K: Kas yra investicinių bankų aptarnaujami klientai?
A: Investiciniai bankai aptarnauja dviejų rūšių klientus; vieni jų yra įmonės ir (arba) vyriausybės, norinčios pasiskolinti lėšų arba parduoti nuosavybę, ir privatūs asmenys ir (arba) kitos įmonės, norinčios uždirbti pelno skolindamos ir (arba) valdydamos kitas įmones.
