Investicinė bankininkystė: kas tai? Apibrėžimas ir funkcijos
Frazė "investicinis bankas" reiškia įmonę, kuri padeda kitoms įmonėms (taip pat vyriausybėms ir savivaldos institucijoms) pritraukti kapitalą — t. y. skolintis pinigų iš investuotojų arba parduoti savo nuosavybės dalį plačiajai rinkai arba konkretiems pirkėjams. Skirtingai nuo įprasto (komercinio) banko, investiciniai bankai paprastai neskolina savo lėšų komerciniams sandoriams ir neturi standartinių indėlių produktų; jų pagrindinė rolė yra tarpininkavimas ir patarimas — suderinti įmonių finansavimo poreikius su investuotojais ir finansų rinkomis.
XX a. viduryje investiciniai bankai pradėjo plėsti paslaugų spektrą: ne tik organizuoti skolinimąsi ar akcijų emisijas, bet ir patarinėti įmonėms parduodant verslą kitoms įmonėms bei padėti planuoti įsigijimus. Ši veikla išsivystė į atskirą sritį — įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) patarimą. Kai kurios įmonės specializuojasi tik M&A, o kitos teikia platų investicinės bankininkystės paketą.
Pagrindinės investicinės bankininkystės funkcijos
- Emisijų organizavimas (underwriting): padeda įmonėms išleisti akcijas (IPO arba follow‑on emisijos) arba obligacijas, pritraukti investuotojų, sudaryti emitento ir investuotojų tinklus, užtikrinti kainodaros procesą ir pasiskirstymą tarp pirkėjų.
- M&A patarimai: įvertina įmonės vertę, randa potencialius pirkėjus arba įsigyjamas įmones, organizuoja derybas, rengia pasiūlymus, atlieka finansinę ir teisinę patikrą (due diligence).
- Rinkų formavimas ir prekyba: prekyba akcijomis, obligacijomis ir kitomis išvestinėmis priemonėmis, suteikiant likvidumą rinkai ir kainų atradimo funkciją.
- Struktūrizuotos finansinės paslaugos: sukūrimas sudėtingesnių finansinių produktų (pvz., struktūrizuotų obligacijų, derivatyvų) pagal kliento poreikius.
- Investicijų valdymas ir tyrimai: pateikiami rinkos tyrimai, analizės ir portfelio valdymo paslaugos institucinėms bei asmeninėms lėšoms.
- Restruktūrizacija ir skolų finansavimas: konsultacijos įmonėms sunkmečiu, restruktūrizuojant skolas arba ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių.
Kaip investiciniai bankai padeda išleisti obligacijas ir akcijas
Dažniausiai investicinis bankas padeda įmonėms pasiskolinti pinigų iš investuotojų išleidžiant obligacijas arba pritraukti nuosavą kapitalą parduodant akcijas. Apibendrinant procesą:
- Bankas įvertina įmonės verslą ir finansinius poreikius.
- Paruošiama dokumentacija — prospektas (viešoms emisijoms), finansinės ataskaitos, teisiniai dokumentai.
- Bankas nustato kainodarą (pvz., akcijos kainą arba obligacijų pajamingumą) ir organizuoja platinimą tarp investuotojų (syndikatas).
- Po emisijos bankas padeda užtikrinti sklandų prekybos pradžią ir veikia kaip tarpininkas tarp rinkos dalyvių.
Kodėl įmonė gali rinktis skolintis per rinkas, o ne per komercinį banką
Kai kurios priežastys, dėl kurių įmonė gali pasirinkti skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš banko, yra šios:
- Galimybė gauti mažesnes palūkanas ar palankesnes sąlygas, ypač kai rinka yra palanki arba emitento kreditingumas geras.
- Galimybė gauti fiksuotą (nekeičiamą) palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui, nei dažnai siūlo komerciniai bankai.
- Investuotojai gali būti linkę priimti didesnę riziką arba suteikti lankstesnes sąlygas nei bankai.
- Diversifikacija — pasiskolinus iš rinkos, įmonė nepriklauso nuo vieno banko ribinių kredito sąlygų.
Kodėl savininkas gali parduoti dalį ar visą verslą
Kai kurios priežastys, dėl kurių verslo savininkas pasinaudotų investicinio banko paslaugomis parduoti dalį arba visą verslą:
- Gauti pelną nuo investicijos — vieša akcijų rinka gali suteikti didesnę pardavimo kainą dėl didesnio pirkėjų skaičiaus ir likvidumo.
- Surinkti kapitalą tolesniam augimui arba įmonės plėtrai.
- Sumokėti grąžą ankstesniems akcininkams ar grąžinti skolas.
- Diversifikuoti turtą — savininkai gali išvengti viso rizikos koncentravimo viename versle.
Skirtumai nuo komercinių bankų ir reguliavimas
Investiciniai bankai skiriasi nuo komercinių bankų: komerciniai bankai priima indėlius, teikia paskolas privatiems ir verslo klientams, valdydami indėlių garantijų ir likvidumo riziką. Investiciniai bankai daugiau orientuoti į rinkų veiklą, patarimą ir tarpininkavimą. Daugelyje šalių investicinė bankininkystė yra griežtai reguliuojama — ypač po 2008 m. finansų krizės — siekiant sumažinti sisteminę riziką, užtikrinti skaidrumą ir konfliktų interesų valdymą.
Rizikos ir interesų konfliktai
Investicinė bankininkystė susijusi su rizikomis: rinkos rizika, kredito rizika, veiklos (operacijų) rizika ir reputacijos rizika. Taip pat dažnai kyla interesų konfliktų (pvz., bankas teikia investicinius patarimus ir tuo pačiu laiko pozicijas prekyboje arba parduoda finansinius produktus savo klientams). Dėl to reguliuotojai reikalauja skaidrumo, atskirų padalinių ugdymo (angl. ring‑fencing) arba kitų valdymo priemonių.
Šiuolaikinės tendencijos
Pastaraisiais metais investicinė bankininkystė kintanti: technologijų įtaka (fintech, elektroninė prekyba), didėjantis reglamentavimas, bankų konsolidacija ir tarptautinių sandorių augimas. Taip pat matomas didesnis dėmesys tvariam finansavimui (ESG kriterijai) — investiciniai bankai teikia konsultacijas dėl žaliųjų obligacijų, tvarumo emisijų ir pan.
Todėl investiciniai bankai dirba su dviem pagrindinėmis klientų grupėmis: viena — įmonės, vyriausybės ar projektų iniciatoriai, norintys pasiskolinti arba parduoti nuosavybę; kita — investuotojai (instituciniai ar privatus asmenys), ieškantys galimybių uždirbti grąžą skolindami ar investuodami į įmonių akcijas bei kitas priemones.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra investicinis bankas?
A: Investicinis bankas - tai įmonė, kuri padeda kitoms įmonėms (taip pat ir vyriausybėms) skolintis pinigų iš kitų žmonių ir įmonių ir (arba) leidžia įmonėms iš dalies arba visiškai parduoti save kitiems žmonėms ir įmonėms.
K: Kuo investiciniai bankai skiriasi nuo įprastų bankų?
A: Kitaip nei įprasti bankai, investiciniai bankai paprastai neskolina savo pinigų ir nenaudoja savo pinigų verslo daliai ar visam verslui įsigyti, o padeda suderinti verslo finansavimo poreikį su kitais verslo ir asmeniniais investuotojais, kurie siekia užsidirbti pinigų skolindami verslui arba turėdami verslo dalį.
K: Kokią veiklą paprastai siūlo investicinis bankas?
A: Investicinis bankas dažniausiai padeda įmonėms skolintis pinigų pagal sutartį, vadinamą obligacija, ir parduoti įmonės nuosavybės dalį pagal sutartį, vadinamą akcijomis. Be to, kai kurie investiciniai bankai taip pat gali siūlyti įmonių susijungimo ir įsigijimo paslaugas, t. y. padėti savo klientams nuspręsti, kokią kitą įmonę jie turėtų įsigyti, mainais už mokestį, apskaičiuotą pagal įmonės pardavimo kainą.
Klausimas: Kodėl įmonė gali rinktis skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš bankų?
Atsakymas: Kai kurios priežastys, dėl kurių įmonė gali rinktis skolintis pinigų iš investuotojų, o ne iš bankų, yra šios: galimybė gauti mažesnes palūkanų normas, galimybė gauti fiksuotą (nekeičiamą) palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui, nei paprastai leidžia dauguma bankų, ir investuotojai gali būti labiau linkę skolinti rizikingesnėms įmonėms nei bankai.
Klausimas: Kodėl kas nors gali sutikti, kad investicinis bankas parduotų dalį arba visą savo verslą?
A: Kai kurios priežastys, dėl kurių kas nors gali sutikti, kad investicinis bankas parduotų dalį arba visą verslą, yra šios: pelno gavimas iš pradinių investicijų į įmonę, lėšų pritraukimas tolesnio augimo galimybėms ir lėšų pritraukimas pasiskolintiems pinigams grąžinti, kurių kitu atveju nebūtų galima grąžinti.
K: Kas yra investicinių bankų aptarnaujami klientai?
A: Investiciniai bankai aptarnauja dviejų rūšių klientus; vieni jų yra įmonės ir (arba) vyriausybės, norinčios pasiskolinti lėšų arba parduoti nuosavybę, ir privatūs asmenys ir (arba) kitos įmonės, norinčios uždirbti pelno skolindamos ir (arba) valdydamos kitas įmones.
