Johoras

Istorija

Pavadinimas "Johoras" kilo iš arabiško žodžio Jauhar - "brangakmenis". Prieš pradedant vadinti Johorą, teritorija į pietus nuo Muaro upės iki Singapūro salos malajų kalba buvo vadinama Ujung Tanah arba "žemės pabaiga", nes buvo Malajų pusiasalio gale. Taip sutapo, kad Johoras yra piečiausias Azijos žemyno taškas.

Transporto centrai

Prievadai

Džohoras turi tris uostus: Joras turi tris uostus: Pasir Gudang uostą, Tanjung Pelepas uostą ir Tanjung Langsat uostą.

Oro uostai

Džohoras turi vieną tarptautinį oro uostą - Senai tarptautinį oro uostą Senai mieste. Jis buvo atidarytas 1974 m. birželio 6 d. ir nuo to laiko buvo kelis kartus plečiamas. Šiuo metu jis gali aptarnauti 5 mln. keleivių, statomas lygiagretus riedėjimo takas.

Oro uostas taip pat yra regioninis pigių skrydžių bendrovės "AirAsia" regioninis centras. Iš Senai oro uosto į kai kurias vietines ir tarptautines kryptis taip pat skraidina "Malaysia Airlines".

Senai tarptautinis oro uostas

Džohoro valdžios struktūra

Monarchija

Johoras yra konstitucinė monarchija. Tai buvo pirmoji Malaizijos valstija, kurioje buvo priimta konstitucinės monarchijos sistema, o jos įstatymai išdėstyti sultono Abu Bakaro parašytoje Džohoro valstijos konstitucijoje (Undang-undang Tubuh Negeri Johor). Johoro konstitucinis vadovas yra sultonas. Šias pareigas gali perduoti ir užimti tik Johoro karališkosios šeimos narys, kilęs iš sultono Abu Bakaro. Nuo 1981 m. valstijos sultonas yra sultonas Iskandaras Al-Hadžas.

Džohoras buvo pirmoji ir šiuo metu vienintelė Malaizijos valstija, turinti savo karines pajėgas, vadinamąsias Džohoro karines pajėgas arba "Timbalan Setia Negeri". Tai privati Džohoro sultono kariuomenė, kuriai moka valstijos vyriausybė.

Valstybės valdžia

Valstijos vyriausybei vadovauja vyriausiasis ministras arba Menteri Besar. Dabartinis vyriausiasis ministras yra buvęs valstybės tarnautojas Dato' Abdul Ghani Othmanas. Vyriausiam ministrui padeda vykdomoji taryba (exco), kurios nariai renkami iš valstijos asamblėjos narių.

Įstatymų leidžiamoji Johoro valdžios institucija yra Johoro valstijos asamblėja. Ji priima įstatymus, susijusius su valstijos reikalais. Asamblėjos nariai renkami kas penkerius metus per rinkimus.

Džohoro rajonai


Džohoro vyriausiojo ministro biuras


Džohoro valstijos įstatymų leidžiamoji asamblėja

Lankytinos vietos

Pagrindinės turistų lankomos vietos

Populiariausios turistų lankomos vietos Džohore yra šios:

1. Desaru - paplūdimiai ir golfo aikštynai palei Pietų Kinijos jūrą
2. Johor Bahru - apsipirkimas, naktinis turgus, kolonijinis/karališkasis rajonas
3. Endau Rompino nacionalinis parkas - nepaliestos džiunglės
4. Kota Tinggi 34 metrų krioklys.
5. Kukupas - žvejų kaimelis su jūros gėrybių restoranais, pastatytais virš vandens
6. Muaras - vaizdingas upės pakrantės miestas
7. Seribuato salynas - salos su gražiais paplūdimiais, koraliniais rifais
8. Tanjung Piai - piečiausias žemyninės Azijos galas
9. Danga Bay - pakrantės miestas
10. Pekanas Air Panas - karštosios versmės, krioklys, vietiniai vaisiai
11. Kota Iskandaras - Džohoro administracinė sostinė

Nacionaliniai parkai ir miškų rezervatai

Johoras taip pat garsėja savo nacionaliniais parkais. Šiuo metu Džohoras turi penkis nacionalinius parkus, kurių bendras plotas viršija 700 km², ir keletą mažesnių rekreacinių miškų. Beveik visi rekreaciniai parkai įsikūrę aplink kalnus. Džohoras taip pat turi trečią pagal dydį mangrovių miškų rezervatą Malaizijos pusiasalyje (167 km²).

Geografija

Fizinis

2010 m. oficialaus gyventojų surašymo duomenimis, Džohore gyveno 3,35 mln. žmonių: 48 % malajų, 40 % kinų, 8 % indų ir 4 % kitų. Tai penkta pagal dydį Malaizijos valstija (18 984 km²). Tai piečiausia Malaizijos pusiasalio valstija, esanti į pietus nuo Melakos, Negeri Sembilano ir Pahango bei į šiaurę nuo Džohoro sąsiaurio. Aukščiausia Džohoro valstijos vieta yra Gunung Ledang (1276 m). Gunung Ledangas dar vadinamas Ofyro kalnu. Džohoras yra vienintelė Malaizijos valstija, turinti 400 km ilgio paplūdimį, besidriekiantį tiek rytinėje, tiek vakarinėje pakrantėje.

Džohoras turi 8 dideles salas ir daugybę mažesnių.

1. Pulau Tinggi
2. Pulau Rawa
3. Pulau Sibu
4. Pulau Tengah
5. Pulau Pemanggil
6. Pulau Aur
7. Pulau Besar
8. Pulau Lima

Orai

Džohore vyrauja drėgni lygiadienio orai, nuo lapkričio iki vasario iš Pietų Kinijos jūros pučia musoninis lietus. Vidutinis metinis kritulių kiekis - 1778 mm, vidutinė temperatūra - nuo 25,5 °C (78 °F) iki 27,8 °C (82 °F). Oro drėgnumas 82-86 %.

Šimto metų didžiausias kritulių kiekis

2006 m. gruodžio 19 d. Džohore nuolat smarkiai lijo. Daugelį miestų, tokių kaip Muaras, Kota Tinggi ir Segamatas, smarkiai užtvindė vanduo, kai kuriose vietovėse jo lygis siekė net 10 pėdų (3,0 m) virš žemės paviršiaus. Žuvo 15 žmonių, buvo sunaikinta daug turto, o tai sukėlė didžiulius finansinius nuostolius Džohorui. Daugiau kaip 100 000 nukentėjusiųjų buvo evakuoti į potvynio pagalbos centrus.

Nuorodos į Singapūrą

Džohorą su Singapūru jungia du keliai: Džohoro-Singapūro sąsmauka ir Malaizijos-Singapūro antroji jungtis.

Džohoro-Singapūro sąsmauką (ilgis - 1038 m) suprojektavo Vestminsterio bendrovė "Coode, Fizmaurice, Wilson and Mitchell", o statybos sutartis buvo sudaryta su Londono bendrove "Topham, Jones & Railton Ltd". Kelias pradėtas tiesti 1909 m. kaip Džohoro valstybinio geležinkelio geležinkelio jungtis, turėjusi sujungti Džohorą Bahru su Singapūru, tuometine Didžiosios Britanijos interesų Pietryčių Azijoje administracine būstine. Kelio ruožas pradėtas statyti 1919 m. ir baigtas 1923 m.