Džohoras — Malaizijos valstija: Džohor Bahru, geografija ir svarbiausi faktai
Atraskite Džohorą: Malaizijos modernią valstiją su istoriniu Džohor Bahru, unikalią geografiją, Tanjung Piai — žemyninės Azijos pietą ir svarbiausius faktus.
Džohoras (Jawi raštu: جوهر) — Malaizijos valstija pietinėje Malajų pusiasalio dalyje. Tai viena iš ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių Malaizijos valstijų, garsėjanti pramonės zonomis, uostais ir intensyviais ryšiais su Singapūru. Džohoro sostinė ir karališkoji rezidencija yra Džohor Bahru (ankstesnis pavadinimas Tanjung Puteri); senoji valstijos sostinė yra Džohoras Lama. Arabų kalba valstija dažnai vadinama Darul Ta'zim („Orumo buveinė“). Šiaurėje Džohorą riboja Pahangas, šiaurės vakaruose — Melaka ir Negeri Sembilanas, o pietuose — Džohoro sąsiauris, kuriuo driekiasi tarptautinė siena su Singapūro Respublika. Tanjung Piai, esantis Pontiano rajone, yra piečiausias žemyninės Azijos taškas.
Geografija ir klimatas
Džohoras užima pietinę pusiasalio dalį ir apima lygumas, kalvotas viduržemio zonas bei pakrantės ruožus su daugybe salų. Klimatas — tropinis, karštas ir drėgnas visus metus, su aiškesnėmis musoninėmis sezonų variacijomis (pasislinkimai į lietingąjį ir sausesnįjį periodus). Daugelį regionų dengia palmės bei kiti plantaciniai augalai; pakrantėse yra svarbios žuvininkystės ir uostų zonos.
Trumpa istorija
Džohoro teritorija turi ilgą istoriją — nuo senųjų malajų valdysčių ir Džohoro sultonų dinastijos iki prekybos ryšių su arabais, kiniečiais ir europiečiais. XIX–XX a. regione stiprėjo prekyba ir laivybos centrai; vėliau Džohoras tapo svarbia britų kolonijinę ekonomiką papildančia teritorija. Po Malaizijos nepriklausomybės valstija išsaugojo savo karališką statusą ir vystė miesto bei pramonės centrus.
Administracija ir gyventojai
Džohoras administraciniu požiūriu suskirstytas į kelis rajonus (districts), tarp kurių — Johor Bahru, Muar, Batu Pahat, Kulaij, Pontian, Kota Tinggi, Mersing, Segamat ir Tangkak. Gyventojai sudaryti iš mišrios etninės sudėties: daugumą sudaro malajai, taip pat gyvena didelės kinų ir indų bendruomenės bei vietiniai (Orang Asli). Oficialioji kalba — malajų (bahasa Melayu), bet plačiai vartojamos ir anglų bei įvairios kinų kalbų atmainos.
Ekonomika
Džohoras yra svarbus pramonės ir žemės ūkio centras. Pagrindinės ūkio šakos:
- pramoninė gamyba (elektronika, automobilių dalys, chemijos produktai);
- plantacijos (palmės aliejus, kaučiukas);
- uostai ir logistikos paslaugos (pvz., dideli krovininiai uostai ir pramoninės zonos);
- turizmas — kurortai, pramogų parkai ir kultūriniai objektai pritraukia lankytojus iš regiono, ypač iš Singapūro.
Per pastaruosius dešimtmečius plėtra aplink Džohor Bahru ir Iskandar Puteri (anksčiau žinomas kaip Nusajaya) pritraukė užsienio investicijas ir sukūrė naujas darbo vietas.
Kultūra ir gastronomija
Kultūra atspindi mišrų etninį paveldą: musulmoniškos tradicijos persipina su kinų ir indų šventėmis bei kulinarija. Džohoras garsėja savitu maistu — pavyzdžiui, „Laksa Johor“ (iš žuvies pagaminta laksa, dažnai tiekiama su makaronais arba spaghetti tipo makaronais), taip pat vietinės jūros gėrybės, nasi lemak ir kiti Malajų regiono patiekalai.
Transportas ir ryšiai su Singapūru
Džohor turi gerai išvystytą kelių ir jūrų infrastruktūrą. Svarbūs susisiekimo elementai:
- Johor–Singapūro Causeway (kelias ir geležinkelis), jungiantis Džohor Bahru su Singapūru;
- Antrasis tiltas/ryšys į Singapūrą (Tuas Second Link) — alternatyvus tarptautinis tiltas;
- Senai tarptautinis oro uostas (Senai) aptarnauja vidaus ir tarptautinius reisus;
- veikia plėtojami projektai, gerinantys geležinkelio ir viešojo transporto ryšius regione (įskaitant planus ir projektus susijusius su tiesesniu jungimu su Singapūru).
Turizmas ir lankytinos vietos
Džohoras siūlo įvairias lankytinas vietas: istorinius rūmus ir mečetes (Sultan Abu Bakar State Mosque), senamiesčius, spalvingas turgavietes ir modernius pramogų centrus (pvz., „Legoland Malaysia“ ir Puteri Harbour Iskandar Puteri regione). Pajūrio ruožai, žvejybos uosteliai bei gamtos parkai traukia norinčius tiek ramybės, tiek aktyvaus poilsio.
Svarbiausi faktai trumpai
- Nacionalinis epitetas: Darul Ta'zim („Orumo buveinė“).
- Sostinė: Džohor Bahru.
- Ribojasi su Pahang, Melaka ir Negeri Sembilanas, o pietuose — Singapūro Respublika (90630).
- Tanjung Piai Pontiano rajone — piečiausias žemyninės Azijos taškas.
- Ekonomika: pramonė, uostai, plantacijos ir sparčiai augantis paslaugų sektorius.
Džohoras išlieka viena dinamiškiausių Malaizijos regionų: derina istoriją su modernizacija, stipriomis ekonominėmis grandinėmis ir artimais tarptautiniais ryšiais, ypač su Singapūru.
Istorija
Pavadinimas "Johoras" kilo iš arabiško žodžio Jauhar - "brangakmenis". Prieš pradedant vadinti Johorą, teritorija į pietus nuo Muaro upės iki Singapūro salos malajų kalba buvo vadinama Ujung Tanah arba "žemės pabaiga", nes buvo Malajų pusiasalio gale. Taip sutapo, kad Johoras yra piečiausias Azijos žemyno taškas.
Transporto centrai
Prievadai
Džohoras turi tris uostus: Joras turi tris uostus: Pasir Gudang uostą, Tanjung Pelepas uostą ir Tanjung Langsat uostą.
Oro uostai
Džohoras turi vieną tarptautinį oro uostą - Senai tarptautinį oro uostą Senai mieste. Jis buvo atidarytas 1974 m. birželio 6 d. ir nuo to laiko buvo kelis kartus plečiamas. Šiuo metu jis gali aptarnauti 5 mln. keleivių, statomas lygiagretus riedėjimo takas.
Oro uostas taip pat yra regioninis pigių skrydžių bendrovės "AirAsia" regioninis centras. Iš Senai oro uosto į kai kurias vietines ir tarptautines kryptis taip pat skraidina "Malaysia Airlines".
Senai tarptautinis oro uostas
Džohoro valdžios struktūra
Monarchija
Johoras yra konstitucinė monarchija. Tai buvo pirmoji Malaizijos valstija, kurioje buvo priimta konstitucinės monarchijos sistema, o jos įstatymai išdėstyti sultono Abu Bakaro parašytoje Džohoro valstijos konstitucijoje (Undang-undang Tubuh Negeri Johor). Johoro konstitucinis vadovas yra sultonas. Šias pareigas gali perduoti ir užimti tik Johoro karališkosios šeimos narys, kilęs iš sultono Abu Bakaro. Nuo 1981 m. valstijos sultonas yra sultonas Iskandaras Al-Hadžas.
Džohoras buvo pirmoji ir šiuo metu vienintelė Malaizijos valstija, turinti savo karines pajėgas, vadinamąsias Džohoro karines pajėgas arba "Timbalan Setia Negeri". Tai privati Džohoro sultono kariuomenė, kuriai moka valstijos vyriausybė.
Valstybės valdžia
Valstijos vyriausybei vadovauja vyriausiasis ministras arba Menteri Besar. Dabartinis vyriausiasis ministras yra buvęs valstybės tarnautojas Dato' Abdul Ghani Othmanas. Vyriausiam ministrui padeda vykdomoji taryba (exco), kurios nariai renkami iš valstijos asamblėjos narių.
Įstatymų leidžiamoji Johoro valdžios institucija yra Johoro valstijos asamblėja. Ji priima įstatymus, susijusius su valstijos reikalais. Asamblėjos nariai renkami kas penkerius metus per rinkimus.
Džohoro rajonai
Džohoro vyriausiojo ministro biuras
Džohoro valstijos įstatymų leidžiamoji asamblėja
Lankytinos vietos
Pagrindinės turistų lankomos vietos
Populiariausios turistų lankomos vietos Džohore yra šios:
- Desaru - paplūdimiai ir golfo aikštynai palei Pietų Kinijos jūrą
- Johor Bahru - apsipirkimas, naktinis turgus, kolonijinis/karališkasis rajonas
- Endau Rompino nacionalinis parkas - nepaliestos džiunglės
- Kota Tinggi 34 metrų krioklys.
- Kukupas - žvejų kaimelis su jūros gėrybių restoranais, pastatytais virš vandens
- Muaras - vaizdingas upės pakrantės miestas
- Seribuato salynas - salos su gražiais paplūdimiais, koraliniais rifais
- Tanjung Piai - piečiausias žemyninės Azijos galas
- Danga Bay - pakrantės miestas
- Pekanas Air Panas - karštosios versmės, krioklys, vietiniai vaisiai
- Kota Iskandaras - Džohoro administracinė sostinė
Nacionaliniai parkai ir miškų rezervatai
Johoras taip pat garsėja savo nacionaliniais parkais. Šiuo metu Džohoras turi penkis nacionalinius parkus, kurių bendras plotas viršija 700 km², ir keletą mažesnių rekreacinių miškų. Beveik visi rekreaciniai parkai įsikūrę aplink kalnus. Džohoras taip pat turi trečią pagal dydį mangrovių miškų rezervatą Malaizijos pusiasalyje (167 km²).
Geografija
Fizinis
2010 m. oficialaus gyventojų surašymo duomenimis, Džohore gyveno 3,35 mln. žmonių: 48 % malajų, 40 % kinų, 8 % indų ir 4 % kitų. Tai penkta pagal dydį Malaizijos valstija (18 984 km²). Tai piečiausia Malaizijos pusiasalio valstija, esanti į pietus nuo Melakos, Negeri Sembilano ir Pahango bei į šiaurę nuo Džohoro sąsiaurio. Aukščiausia Džohoro valstijos vieta yra Gunung Ledang (1276 m). Gunung Ledangas dar vadinamas Ofyro kalnu. Džohoras yra vienintelė Malaizijos valstija, turinti 400 km ilgio paplūdimį, besidriekiantį tiek rytinėje, tiek vakarinėje pakrantėje.
Džohoras turi 8 dideles salas ir daugybę mažesnių.
- Pulau Tinggi
- Pulau Rawa
- Pulau Sibu
- Pulau Tengah
- Pulau Pemanggil
- Pulau Aur
- Pulau Besar
- Pulau Lima
Orai
Džohore vyrauja drėgni lygiadienio orai, nuo lapkričio iki vasario iš Pietų Kinijos jūros pučia musoninis lietus. Vidutinis metinis kritulių kiekis - 1778 mm, vidutinė temperatūra - nuo 25,5 °C (78 °F) iki 27,8 °C (82 °F). Oro drėgnumas 82-86 %.
Šimto metų didžiausias kritulių kiekis
2006 m. gruodžio 19 d. Džohore nuolat smarkiai lijo. Daugelį miestų, tokių kaip Muaras, Kota Tinggi ir Segamatas, smarkiai užtvindė vanduo, kai kuriose vietovėse jo lygis siekė net 10 pėdų (3,0 m) virš žemės paviršiaus. Žuvo 15 žmonių, buvo sunaikinta daug turto, o tai sukėlė didžiulius finansinius nuostolius Džohorui. Daugiau kaip 100 000 nukentėjusiųjų buvo evakuoti į potvynio pagalbos centrus.
Nuorodos į Singapūrą
Džohorą su Singapūru jungia du keliai: Džohoro-Singapūro sąsmauka ir Malaizijos-Singapūro antroji jungtis.
Džohoro-Singapūro sąsmauką (ilgis - 1038 m) suprojektavo Vestminsterio bendrovė "Coode, Fizmaurice, Wilson and Mitchell", o statybos sutartis buvo sudaryta su Londono bendrove "Topham, Jones & Railton Ltd". Kelias pradėtas tiesti 1909 m. kaip Džohoro valstybinio geležinkelio geležinkelio jungtis, turėjusi sujungti Džohorą Bahru su Singapūru, tuometine Didžiosios Britanijos interesų Pietryčių Azijoje administracine būstine. Kelio ruožas pradėtas statyti 1919 m. ir baigtas 1923 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Johoras?
A: Džohoras yra Malaizijos valstija, kuri garsėja kaip viena labiausiai išsivysčiusių šalies valstijų.
K: Kokia yra Džohoro sostinė?
A: Džohoro sostinė ir karališkoji rezidencija yra Džohor Bahru, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Tanjung Puteri.
K: Kokia buvo senoji Džohoro valstijos sostinė?
A: Senoji Džohoro valstijos sostinė yra Džohor Lama.
K: Koks yra arabiškas Johoro garbės vardas?
A: Arabiškas Džohoro garbės vardas yra Darul Ta'zim, kuris reiškia "orumo buveinė".
K: Kokios valstijos supa Džohorą?
A: Šiaurėje Džohorą supa Pahangas, šiaurės vakaruose - Melaka ir Negeri Sembilanas, o pietuose - Džohoro sąsiauris, kurį skiria Malaizijos ir Singapūro Respublikos tarptautinė siena.
K: Kas yra Tanjung Piai?
A: Tanjung Piai yra piečiausias žemyninės Azijos taškas, esantis Džohoro Pontiano rajone.
K: Kokia yra Džohoro sąsiaurio reikšmė?
A: Džohoro sąsiauris žymi tarptautinę sieną tarp Malaizijos ir Singapūro Respublikos.
Ieškoti