Kas yra arbitražas: alternatyvus ginčų sprendimas be teismo

Arbitražas - alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) forma - tai būdas spręsti ginčus ne teisme. Teisminiai ginčai gali būti brangūs, ilgai trunkantys ir nenuspėjami. Arbitraže ginčo šalys sutinka, kad nesutarimus spręstų neutrali trečioji šalis. Dažniausiai tai būna trijų arbitrų kolegija. Kiekviena šalis pasiūlo po vieną, tada abi šalys susitaria dėl trečiojo arbitro. Sprendimas priimamas balsų dauguma.

Kas yra arbitražas ir kada jis tinkamas?

Arbitražas yra privačios teisminių ginčų sprendimo forma, kurioje šalys savo susitarimu perduoda ginčą vienam ar keliems arbitrams. Jį dažnai renkasi verslo partneriai bei užsienio kontraktų šalys, kai reikia greitesnio ir techninių žinių reikalaujančio sprendimo. Arbitražas tinka civiliniams ir komerciniams ginčams; kai kurios srities (pvz., baudžiamosios bylos, šeimos klausimai) gali būti neišskiriami į arbitražą.

Kaip vyksta arbitražas?

Arbitražo eiga priklauso nuo šalių susitarimo ir taikomų taisyklių (institucinis arbitražas pagal arbitražo institucijos taisykles arba ad hoc arbitražas). Pagrindiniai etapai dažniausiai būna:

Arbitražo sutartis arba arbitražo sąlyga sutartyje (arbitražo hipotezė).
Arbitrų paskyrimas (vienas ar trys arbitrų, arba kitaip susitarta).
Pradinės pozicijos ir pareiškimų pateikimas, įrodymų mainai.
Išklausymai / posėdžiai (jei reikalinga) ir liudytojų bei ekspertų apklausos.
Arbitražo sprendimas (apdovanojimas, angliškai award) – rašytinis ir galutinio pobūdžio.

Institucinis vs. ad hoc arbitražas

Institucinis arbitražas vyksta pagal tam tikros arbitražo institucijos (pvz., Vilniaus arba tarptautinės) taisykles — institucija administruoja procedūras ir teikia pagalbą. Ad hoc arbitražas organizuojamas šalims sutariant patiems, be institucijos administracijos; tokiu atveju svarbu aiškiai nustatyti taisykles ir laiką, kaip bus sprendžiami procedūriniai klausimai.

Privalumai

Greitis: dažnai greičiau nei teismas.
Ekspertizė: galima rinktis arbitrus, turinčius specifinių žinių tam tikroje srityje.
Konfidencialumas: procedūros ir sprendimas dažnai yra ne vieši.
Tarpvalstybinis vykdomumas: arbitražo sprendimus daugelyje valstybių palengvina Niujorko konvencija.
Lankstumas: šalys gali susitarti dėl procedūrų, kalbos, termino ir pan.

Trūkumai ir apribojimai

Kaina: gali būti brangu, ypač tarptautiniame arbitraže su keliais arbitrų honorarais ir administracinėmis išlaidomis.
Ribotas apeliacinis mechanizmas: arbitražo sprendimą sunkiau apskųsti ar pakeisti nei teismo verdiktą.
Teisinės galios skirtumai: kai kurios valstybės gali kitaip traktuoti vykdymą ar laikinąsias priemones.
Ne visi ginčai tinkami: viešojo intereso, baudžiamieji ar kai kurie šeimos teisės klausimai gali būti ne arbitruojami.

Arbitražo sprendimų vykdymas

Arbitražo sprendimas dažniausiai yra galutinis ir privalomas šalims. Tarptautiniu mastu vykdymą palengvina 1958 m. Niujorko konvencija, kuria dauguma valstybių pripažįsta ir vykdo užsienio arbitražo sprendimus. Vietiniame lygmenyje sprendimo vykdymas atliekamas pagal nacionalinę teismų praktiką.

Praktiniai patarimai rengiantis arbitražui

Nustatykite arbitražo sąlygą sutartyje: aiškiai įvardinkite instituciją arba ad hoc taisykles, vietą (seat), taikomą teisę ir ginčo sprendimo kalbą.
Rinkitės arbitrus pagal kompetenciją ir reputaciją; apgalvokite, ar reikalingi techniniai ekspertai.
Susitarkite dėl laikinųjų priemonių ir kaip jos bus vykdomos (kai kuriais atvejais reikės teismų pagalbos).
Įvertinkite kaštus ir laiko grafiką — numatykite bylinėjimosi išlaidų paskirstymą sutartyje.
Jei ginčas tarptautinis, patikrinkite, ar šalių šalyje galioja Niujorko konvencija ir kokia yra vietos teismų praktika vykdant arbitražo sprendimus.

Pabaigai

Arbitražas yra galinga alternatyva tradiciniam teismo procesui, ypač komerciniuose bei tarptautiniuose ginčuose. Jis suteikia lankstumo, konfidencialumo ir galimybę pasirinkti ekspertų sprendėjus, tačiau reikalauja gerai apgalvotos sutartinės reguliacijos ir sąnaudų planavimo. Prieš pasirinkdami arbitražą, verta pasitarti su teisininku, kad įvertintumėte, ar ši procedūra geriausiai atitinka jūsų interesus.

Arbitražas (posėdis)

Arbitražas apima išankstinį abiejų šalių susitarimą laikytis arbitro (-ų) sprendimo. Procesas apima posėdį, kuriame gali būti išklausytos abi šalys. Arbitras (-ai) išnagrinėja bylos įrodymus ir priima sprendimą. Toks sprendimas yra teisiškai privalomas abiem šalims ir vykdytinas teismuose.

Tarpininkavimas

Kita alternatyvaus ginčų sprendimo forma yra tarpininkavimas. Tiek tarpininkavimas, tiek arbitražas pasitelkia neutralias trečiąsias šalis. Dėl šios priežasties jie kartais painiojami. Vienas iš skirtumų yra tas, kad tarpininkas nepriima jokių sprendimų. Vietoj to tarpininkas siekia, kad abi šalys susitartų. Skirtingai nei arbitraže, paprastai tarpininkauja tik vienas tarpininkas. Kitas skirtumas yra tas, kad tarpininkavimas paprastai nėra privalomas. Tarpininkavimas dažniau taikomas mažesniuose ginčuose arba kai reikalas yra konfidencialus. Kai kuriose jurisdikcijose tarpininkavimo reikalaujama prieš perduodant bylą teismui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra arbitražas?

A: Arbitražas yra alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) forma, kai ginčo šalys sutinka, kad nesutarimus spręstų neutrali trečioji šalis.

K: Kokie yra arbitražo privalumai?

A: Arbitražas dažnai yra pigesnis, greitesnis ir labiau nuspėjamas nei bylinėjimasis. Be to, jis leidžia dalyvaujančioms šalims pačioms pasirinkti neutralią trečiąją šalį, kuri padėtų išspręsti ginčą.

K: Ar arbitražas yra teisiškai privalomas?

A: Taip, arbitražas yra teisiškai privalomas. Arbitro (-ų) priimtas sprendimas yra galutinis ir negali būti skundžiamas.

K: Kiek arbitrų paprastai dalyvauja arbitražo procese?

A.: Arbitražo procese paprastai dalyvauja trijų arbitrų kolegija. Kiekviena šalis pasiūlo po vieną, tada abu arbitrai susitaria dėl trečiojo arbitro.

K.: Kaip priimamas arbitražo sprendimas?

A.: Sprendimas arbitraže priimamas arbitrų kolegijos balsų dauguma.

K: Kuo skiriasi arbitražas nuo bylinėjimosi?

A: Teisminis procesas apima teisinį ginčų sprendimo procesą teisme, o arbitraže ginčo šalys susitaria, kad nesutarimus spręs neutrali trečioji šalis ne teisme.

K: Ar arbitražu galima išspręsti bet kokio pobūdžio ginčą?

A.: Dauguma ginčų gali būti sprendžiami arbitraže, įskaitant verslo ir sutartinius ginčus, darbo ginčus ir ginčus tarp asmenų ar organizacijų. Tačiau kai kurių ginčų, pavyzdžiui, baudžiamųjų bylų, arbitraže spręsti negalima.