Kiliko perėja (4827 m) – senovinė Karakorumo perėja į Aukštutinį Hunzą
Kiliko perėja (4827 m) — senovinė Karakorumo perėja į Aukštutinį Hunzą: atvira ištisus metus, karavanų istorija, plačios ganyklos ir stulbinantys kalnų vaizdai.
Kiliko perėja (4827 m) — sena kalnų perėja Karakorumo grandinėje, esanti maždaug 30 km į vakarus nuo Mintakos perėjos, Pakistano šiaurėje. Abi — ir Kiliko, ir Mintakos — senovėje buvo pagrindiniai įėjimai į Aukštutinį Hunzos (dar vadinamą Gojalo) slėnį iš šiaurės, jungdamos Tarimo baseiną su Šiaurės-Vakarų Indija ir pietų Afganistanu.
Vieta, reljefas ir klimatas
Kilik (kartais rašoma ir Kiliko) yra aukštikalnėje, daugiausia akmenuotame ir uolėtame reljefe. Skirtingai nuo Mintakos, Kiliko perėja yra platesnė ir mažiau apledėjusi — dėl to ją senovėje ir vėliau teikė pirmenybę karavanai, ypač kai Mintakos takus užpildydavo ledas. Aukštis bei klimatas lemia trumpą vasaros sezoną: daugeliu metų perėja yra prieinama tik trumpą laiką be sniego, o žiemą ir ankstyvą pavasarį sąlygos būna pavojingos.
Istorinis maršrutas ir reikšmė
Tai buvo trumpiausias ir greičiausias kelias iš Tarimo baseino į šiaurinį Kašmyrą. Kelias paprastai būdavo atviras daug metų, tačiau jau nuo senų laikų jis buvo pavojingas ir tinkamas daugiausia pėstiesiems arba gyvulių karavanams. Iš Taškurgano (Tashkurgan) pietų link, iki Mintakos upės santakos, buvo apie 70 km, o toliau — važiuojant maždaug 80 km į vakarus per tą slėnį — pasiekiama Mintakos perėja, o už jos 30 km į vakarus — alternatyvi Kiliko perėja. Abi vedė į aukštutinę Hunzos dalį, iš kurios toliau per rizikingas, kabinamas ir siauras perėjas (kartais minimas kaip „rafikai“ arba „kabančios perėjos“) buvo galima nukakti į Gilgitą ir tęsti kelionę į Kašmyrą arba Gandharano lygumas.
Krovinių judėjimas ir logistika
Senovėje pakrautus gyvulius — asiląs, kupranugarius ar avis — buvo galima pervesti per Mintaka ir Kiliko perėjas į aukštutinę Hunzos dalį; abi perėjos buvo palyginti atviros ištisus metus. Tačiau nuo ten gabenti krovinius toliau į Gilgitą dažnai reikėjo pasitelkti nešikus, nes siauresnės ir statmenos atkarpos tapdavo nepravažiuojamos gyvuliams — tai buvo brangi ir pavojinga operacija. Iš Gilgito kroviniai vėl galėjo būti perkrauti ant bandų ir giliau gabenami rytų kryptimi į Kašmyrą ir toliau iki Taksilos, arba vakarų kryptimi per Čitralą ir Svatą link Džalalabado arba Pešavaro.
Pokyčiai ir moderni infrastruktūra
Mintakos perėja ilgą laiką buvo pagrindinė senovinė perėja, kol pastaraisiais laikais jos takus paveikė apledėjimas ir sniegas. Kai Mintaka tapo sunkiau pravažiuojama, karavanai ir keliautojai dažnai rinkosi Kiliko perėją, nes ji buvo platesnė, mažiau apledėjusi ir turėjo daugiau ganyklų gyvuliams. Tačiau šiuolaikinis transportas ir prekyba persislinko į naujai nutiestą Karakorumo greitkelį, vedantį pietvakariniu maršrutu ir per Khunjerabo perėją (4934 m), kuri yra plačiai naudojama šiandien (36° 51' š. plat.; 75° 32' r. ilg.).
Aplinkos, turizmas ir saugumas
Perėjos aplinka — grubus aukštikalnių kraštovaizdis su aukštų kalnų slėniais, trumpu vasaros sezonu ir reta augmenija. Vietovė gali būti svarbi laukinei faunai (pvz., ibekso šeimos gyvūnams ir retoms rūšims), tačiau dėl nuolatinių ekstremalių oro sąlygų ir sunkios prieigos masinis turizmas čia nėra platus. Keliautojams reikia žinių apie aukštikalnių sąlygas, geros įrangos, vietinių gidų ir reikalingų leidimų bei saugumo priemonių.
Kultūrinis kontekstas
Aukštutinė Hunza (Gojal) — tai daugelio bendruomenių ir prekybos kelių sankirta: vietiniai gyventojai tradiciškai tarnaudavo kaip tarpininkai tarp Centrinės Azijos ir Pietų Azijos. Senovinės perėjos, tokios kaip Kiliko ir Mintakos, yra svarbi šio istorinio ryšio dalis ir liudija senovinių prekybos kelių įtaką regiono kultūrai bei ekonomikai.
Šiandien Kiliko perėja išlieka reikšminga istoriniu, geografinio ir antropologinio paveldo punktu — tai priminimas apie senų laikų karavanų maršrutus, kurie sujungė tolimas Azijos dalis per vieną iš sudėtingiausių kalnų grandinių pasaulyje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Kiliki Pass?
A: Kiliko perėja yra aukšta kalnų perėja Pakistane, esanti už 30 km į vakarus nuo Mintaka perėjos.
K: Koks buvo šių dviejų perėjimų tikslas senovėje?
A: Šios dvi perėjos buvo naudojamos kaip pagrindiniai keliai į Hunzos slėnį iš šiaurės, per jas buvo galima greitai ir paprastai ištisus metus patekti į šiaurinį Kašmyrą iš Tarimo baseino.
K: Kaip keliautojai iš Taškurgano pateko į Gilgitą?
A: Keliautojai keliavo kiek daugiau nei 70 km į pietus iki Minteko upės santakos, o tada 80 km į vakarus šiuo slėniu aukštyn, kad pasiektų Mintaka arba Kiliko perėją, vedančią į aukštutinę Hunzos dalį. Iš ten keliautojai gali važiuoti rafikais (kabančiais pėsčiųjų takais) į Gilgitą.
K: Kaip žmonės gabeno krovinius tarp Kinijos/Afganistano ir Gilgito?
Atsakymas: Pakrautus gyvulius buvo galima vežti per Mintaka arba Kilik perėją į aukštutinę Hunzos dalį, bet paskui krovinius į Gilgitą turėjo nešti nešikai. Iš ten krovinius buvo galima perkrauti į kupranugarius ir vežti į rytus į Kašmyrą arba į vakarus į Čitralį, iš kur per Svatą buvo lengviau pasiekti Džalalabadą arba Pešavarą.
K: Kodėl karavanai mieliau renkasi Kiliko, o ne Mintakos perėją?
A: Karavanininkai pirmenybę teikė Kiliko perėjai, nes ji buvo platesnė, joje nebuvo ledynų ir buvo pakankamai ganyklų karavanų gyvuliams, palyginti su Mintakos perėja, kuri visai neseniai užšalo.
K: Kur yra Khunjerabo perėja?
A: Khunjerabo perėja yra 36° 51' šiaurės platumos ir 75° 32' rytų ilgumos linijoje, jos aukštis - 4934 metrai arba 16 188 pėdos.
Ieškoti