Kerma — senovės Nubijos valstybė ir kultūra (2500–1520 m. pr. m. e.)

Kerma: senovės Nubijos karalystė (2500–1520 m. pr. m. e.) — archeologiniai atradimai, monumentalios juodo granito statulos, unikali keramika ir laidojimo tradicijos.

Kermos karalystė egzistavo maždaug 2500–1520 m. pr. m. e. ir buvo viena svarbiausių senovės Nubijos valstybių. Ji susiformavo Aukštutinėje Nubijoje, aplink miestą Kerma prie trečiojo Nilo katarakto, ir ilgą laiką buvo regiono politinis, ekonominis bei kultūrinis centras. Kermos civilizacija turėjo aiškiai išvystytą savitą meną ir materialinę kultūrą — pavyzdžiui, archeologai atrado labai dailios ir originalios keramikos).

Vietovė, urbanistika ir architektūra

Kermos archeologinis kompleksas apima didelį gyvenamąjį šlaitą (akropolį), religinį centrą bei išraiškingą laidojimo zoną su monumentaliais tumulais (dideliais apvaliais kapų pylimais). Vienas įspūdingiausių architektūrinių elementų — didelės iš molio plytų pastatytos šventyklos ir pergalių formos pastatai, vadinami deffufa, kurie buvo religinio ir administracinio gyvenimo centrai.

Laidojimo tradicijos ir socialinė struktūra

Kermos kapinynai rodo didžiulę socialinę diferenciaciją: kartu su mažais kaimo kapais šalia yra ir labai prabangiai įrengtų elito kapų — monumentalių tumulų su didelėmis laidojimo kameromis. Šiuose kapuose rasta daug aukso, vario dirbinių, dramblio kaulo, keramikos, medinių baldų ir kitų vertingų radinių, o tai liudija turtingą mirusiųjų aprūpinimą šioje bendruomenėje.

Ekonomika, amatai ir prekyba

Kermos gyventojai užsiėmė žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatininkyste. Regionas buvo svarbus tarptautinių mainų mazgas tarp Egipto, Vidurio Afrikos ir Raudonosios jūros prekybos kelių. Kermoje gaminta aukščiausios kokybės keramika, dirbta metalai, drožinėtas dramblio kaulas, gamintos papuošalų detalės. Daug egiptietiškų daiktų, statulų ir kitų importuotų prekių rodo intensyvų mainų ryšį su Egipto žemėmis; mokslininkai mano, kad dalis egiptietiškų objektų patekdavo į Kermą per prekybą, diplomatiją arba kultūrinius kontaktus.

Kultura ir religiniai bruožai

Kermos kultūroje matomas stiprus savitumas: tai atsispindi keramikos raštuose, laidojimo papročiuose, religiniuose ritualuose ir materialinėje dailėje. Gyvulių kultas (ypač galvijų) buvo svarbi visuomenės dalis, o tam tikri galingi valdovai buvo palaidoti itin prabangiai, kas parodo centralizuotą valdžią ir socialinį hierarchiškumą.

Santykiai su Egiptu ir istorinis likimas

Kerma pirmiausia buvo svarbi Viduriniosios karalystės laikų prekybos ir kultūros partnerė. Vėliau, Naujosios karalystės laikotarpiu (apie 16–11 a. pr. m. e.), Egiptas ėmė įtakoti pietines teritorijas ir laikais net užėmė Kermos žemes; šis santykis svyravo nuo taikaus bendradarbiavimo iki karo ir okupacijos. Apie 1500 m. pr. m. e. Egiptas, vadovaujamas savo dinastijų, stipriai paveikė Nubiją; po to Nubija vėl susiformavo kaip savarankiška politinė jėga, vėliau tapusi Kušo/Napatan kilmės valdovų centru, kurie netgi valdė Egiptą (25-oji dinastija).

Archeologiniai tyrimai ir reikšmingi radiniai

Kermos vietovė buvo intensyviai tirta archeologų ir atnešė daug svarbių atradimų, leidžiančių rekonstruoti regiono istoriją ir kultūrą. 2003 m. šiaurinėje Sudano dalyje dirbusi šveicarų archeologų komanda aptiko vieną įspūdingiausių pastarųjų metų radinių: vietovėje, vadinamoje Kerma, netoli trečiojo Nilo katarakto, archeologas Šarlis Bonė (Charles Bonnet) ir jo komanda senovinio Pnoubso miesto šventyklos griovyje aptiko septynias monumentalias juodo granito statulas. Puikiai iškaltos ir gerai išsilaikiusios skulptūros vaizduoja penkis faraonų valdovus, tarp jų Taharką ir Tanoutamoną — du paskutinius Nubų dinastijos (kuo vėliau vadinta 25-oji dinastija), kai Egiptą valdė karaliai iš dabartinio Sudano žemių, faraonus. Šie radiniai liudija tiek Egipto įtaką, tiek Nubijos vaidmenį regiono politikoje: daugiau nei pusę amžiaus Nubijos faraonai valdė jungtinę Egipto ir Nubijos karalystę, kurios imperija driekėsi nuo deltos iki Nilo aukštupio.

Kodėl Kerma svarbi šiandien

• Kerma padeda suprasti Pietų Egipto ir Šiaurės Sudano senovės tarpusavio ryšius bei kultūrinį mainą.
• Dideli tumulai ir sudėtingi laidojimo kompleksai atskleidžia ankstyvą aukštą socialinę diferenciaciją Afrikos civilizacijose.
• Radiniai iš Kermos prisideda prie platesnio Senovės Artimųjų Rytų ir Afrikos archeologinio vaizdo — parodo, kad Nubija nebuvo vien tik Egipto palydovė, bet turėjo savarankišką ir įtakingą kultūrą.

Archeologiniai tyrimai Kermoje tęsiasi, ir kiekvienas naujas radinys padeda tiksliau pažinti Nubijos ir Egipto istorijos vingius, jų tarpusavio įtaką bei vietinių bendruomenių kūrybines ir politines galias.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Kermos karalystė?

K: Kur buvo įsikūrusi Kermos karalystė?

K: Ar Kermos karalystė buvo svarbus centras Egipto Viduriniosios karalystės laikotarpiu?

K: Kuo reikšminga Kermoje rasta keramika?

K: Ką galima rasti Kermos vietovėje?

K: Kaip Kermoje atsidūrė egiptietiškos statulos ir kiti daiktai?

K: Ką Kermoje 2003 m. atrado Šveicarijos archeologų komanda?

Paieška pagal raidę