Kongesangen – Norvegijos karališkos dainos istorija ir tekstas

Kongesangen: sužinokite Norvegijos karališkos dainos istoriją, tekstų evoliuciją ir vertimus – nuo 1741 m. "God Save the King" iki Vergelando, Vogtmano ir Jenseno versijų.

Kongesangen "Karaliaus daina" – tai daina, skirta Norvegijos karaliui pagerbti. Ji sukurta pagal XVIII a. anglų karališkosios giesmės "God Save the King" ("Dieve, saugok karalių") melodiją. Norvegų rašytojas Henrikas Wergelandas 1841 m. parašė norvegišką anglų dainos tekstą, pavadintą "Gud signe Kongen vor". Vėliau šią versiją perrašinėjo ir redagavo kiti autoriai — minimi P. Vogtmanas bei vėliau supaprastinęs variantas, kurį parengė Gustavas Jensenas.

Istorija

Kongesangen nėra atskira melodija — ji naudoja tą pačią, plačiai žinomą melodiją, kuri nuo XVIII a. buvo pritaikyta įvairioms monarchijoms ir valstybinėms ceremonijoms. Svarbiausi istorijos etapai:

• XVIII a. – atsiranda anglų karališkoji giesmė "God Save the King", kurios melodija vėliau paplito Europoje.
• XIX a., 1841 m. – Henrikas Wergelandas sukūrė norvegišką tekstą "Gud signe Kongen vor", pritaikydamas melodiją norvegiškai kalbai ir patriotinei tradicijai.
• Vėlesni redagavimai – Wergelando tekstas buvo perrašinėjamas ir adaptuojamas (minimi P. Vogtmanas ir Gustavas Jensenas), todėl egzistuoja kelios variantų eilutės ir formuluotės.
• XX a. – nors oficialiai Norvegijos „karališkoji daina“ išlaikė savitą vietą ceremonijose, praktiškai šalies nacionaline giesme tapo "Ja, vi elsker dette landet". Vis dėlto Kongesangen išlieka naudojama karališkose ir valstybinių švenčių apeigose.

Naudojimas ir reikšmė

Kongesangen dažniausiai atliekama karališkų renginių metu: karaliaus pasirodymo, valstybinių priėmimų, karinių ceremonijų ir kitų progų, kuriose pagerbiamas monarchas. Dėl melodijos bendrumo su anglų originalu ji yra lengvai atpažįstama ir turi universalų ceremoninį pobūdį.

Tekstas

Yra keli Kongesangen tekstų variantai, nes Wergelando originalas ir vėlesnės redakcijos skiriasi formuluotėmis. Dėl to nėra vienintelio, «visuotinio» žodyno, kurį visada atliktų visos institucijos. Pateikiami keli svarbūs pastebėjimai:

• Henriko Wergelando tekstas (1841) – vienas iš pirmųjų norvegiškų variantų, istoriškai reikšmingas kaip patriotinės adaptacijos pavyzdys.
• P. Vogtmano ir Gustavo Jenseno redakcijos – vėlesni, supaprastinti ar stilistiškai pritaikyti variantai, kuriuos kartais naudojo bažnytinės ar oficialios institucijos.

Pastaba dėl teksto pateikimo: dėl įvairių redakcijų ir autorystės variantų vieningos «oficialios» žodžių versijos dažnai nėra. Jei reikia tikslaus, konkretaus atlikimo teksto (pvz., Wergelando originalo ar Jenseno redakcijos), rekomenduojama kreiptis į specializuotą istorinę arba muzikologinę literatūrą ar archyvus, kuriuose saugomi autentiški rankraščiai ir išspausdintos publikacijos.

Trumpas santraukinis vertimas į lietuvių kalbą

Maždaug ir glaustai Kongesangen mintis skamba kaip malda už karalių: palinkėti jam ilgo gyvenimo, Dievo globos, pergalės ir taikos, bei išreikšti pagarbą ir lojalumą karaliaus figūrai. Melodija ir žodžių struktūra pabrėžia pagarbią ir oficialią atlikimo manierą.

Jei pageidaujate, galiu surinkti ir pateikti konkretesnius šaltinius ar atskirus autorių tekstų variantus (pvz., Wergelando originalo eilutes arba Gustav Jensen redakciją) bei jų tikslinius leidimo metus.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip vadinasi Norvegijos karališkasis himnas?

K: Kada buvo sukurta angliška daina "Dieve, saugok karalių", pagal kurią ji sukurta?

K: Kas 1841 m. parašė norvegišką šios dainos tekstą?

K: Kas vėliau perrašė šią dainos versiją?

K: Kas parašė supaprastintą šios perrašytos versijos versiją?

K: Kaip tarti Kongesangen?

Paieška pagal raidę